Pasak ministro, irakiečių šeima turi teisę laisvai keliauti po Europos Sąjungą ir kol kas jokių taisyklių nepažeidžia.

„Manau, kad nereikia dramatizuoti situacijos, nes irakiečių šeima gavo leidimą gyventi Lietuvoje laikinai ir gali laisvai keliauti po visą Europos Sąjungą. Kiek man yra žinoma, šeima nuvažiavo aplankyti savo giminaičių ar draugų. Kol kas jie nieko nepažeidžia, jie gali būti kitoje valstybėje“, – BNS sakė T. Žilinskas.

Pasak jo, kol kas anksti teigti, kad išvykę irakiečiai į Lietuvą nebegrįš. Jie, kaip ir Lietuvos piliečiai, užsienyje gyventi gali ne ilgiau kaip tris mėnesius per pusmetį arba šešis mėnesius per vienus metus.

Jeigu irakiečiai vis dėlto į Lietuvą negrįžtų, būtų sprendžiamas klausimas dėl jiems suteikto statuso, leidžiančio gyventi Lietuvoje. T. Žilinsko teigimu, išsiuntimas atgal į Iraką pabėgėliams negrėstų.

„Atgal tikrai nebūtų tie žmonės išsiųsti, nes jų šalyje vyksta persekiojimas. Tad išsiuntimas, mano supratimu, yra negalimas, nes jie nepadarė jokios nusikalstamos veikos, nieko, kas būtų šiurkščiai pažeidę įstatymus. Tiesiog galėtų būti peržiūrimas jų statuso klausimas ir sprendžiama, ar jis galėtų būti toliau suteiktas, ar nebe“, – kalbėjo ministras.

Irakiečiai buvo gavę laikiną teisinę apsaugą Lietuvoje, per teismą jie siekė pabėgėlių statuso, bet pralaimėjo bylą.

Sprendimas dėl laikinos apsaugos Migracijos departamente buvo priimtas pernai gruodžio 15-ąją, tą pačią dieną, kai keturių asmenų irakiečių šeima iš Graikijos atvyko į Lietuvą.

Šeima skundėsi, kad už Lietuvos suteiktas išmokas neįmanoma išgyventi. Lietuvoje šią šeimą savo vasarnamyje Juodšiliuose, Vilniaus rajone buvo apgyvendinęs europarlamentaras liberalas Petras Auštrevičius. Pasak politiko, namuose liko nemažai irakiečių asmeninių daiktų.

„Atsiuntė SMS, kad viskas gerai, kad greitai pasimatysime. Bet kaip bus, nežinau, nenoriu spekuliuoti“, – teigė P. Auštrevičius.

T. Žilinskas sako nemanantis, kad irakiečių sprendimui įtakos galėjo turėti nepakankamai geros sąlygos ir neefektyviai vykdoma integracija.

„Tai turi būti abiejų pusių interesas – tiek valstybės integruoti ir kad žmonės įsilietų į Lietuvos gyvenimą, tiek pačių migrantų, atvykusių žmonių turi būti stiprus interesas pritapti, adaptuoti, įsilieti į tos valstybės visuomenę. Tad pagal vieną šeimą aš tikrai nenorėčiau spręsti apie visus ir tikiu, kad kiti atvykę migrantai prisidės prie mūsų valstybės gerovės kūrimo“, – kalbėjo ministras.

Kadangi pabėgėliai Lietuvoje nebuvo ilgiau nei mėnesį, jie praras ir valstybės mokamas išmokas.

Lietuva yra įsipareigojusi per dvejus metus priimti 1105 asmenis, kurie bėga nuo smurto Sirijoje, Irake ir Eritrėjoje. Pabėgėliai perkeliami iš Italijos ir Graikijos, kurios susidūrė su didžiausiu migrantų antplūdžiu.