Konstitucinis Teismas praėjusią savaitę konstatavo, kad visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose šalyje paskelbus ekstremalią situaciją, kai toks apgyvendinimas gali trukti iki šešių mėnesių, prieštarauja Konstitucijai.

Minėtą darbo grupę sudaro atstovai iš Vidaus reikalų, Teisingumo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Migracijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos. Grupei vadovaus vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Anksčiau A. Bilotaitė teigė, kad iki šiol judėjimo ribojimai dar buvo taikomi keliolikai asmenų, tačiau jų nebeliks. Vis dėlto ji pabrėžė, jog minėtos įstatymo nuostatos buvo būtinos, kad Lietuva „netaptų pereinamuoju kiemu“.

Pasak KT nutarimo, Seimas turėjo teisę nustatyti tam tikrus ribojimus neteisėtiems migrantams, bet konstatavo, kad taikant juos visiems prieglobsčio prašytojams nebuvo sudaryta galimybių individualiai vertinti kiekvieno migranto situaciją ir jo keliamą grėsmę valstybės ir visuomenės interesams.

Šiuo metu įstatyme Dėl užsieniečių teisinės padėties numatyta, kad prieglobsčio prašytojai, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, laikinai apgyvendinami specialiuose centruose be teisės laisvai judėti, jeigu dėl masinio užsieniečių antplūdžio šalyje yra paskelbta ekstremalioji situacija. Šis terminas negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai.

Konstitucinis Teismas bylą nagrinėjo pagal Irako piliečio individualų konstitucinį skundą, užsieniečių registracijos centre apgyvendintas prieglobsčio prašytojas prašė įvertinti atitinkamas įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą iki pradedant neteisėtus migrantus apgręžti pasienyje neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.