Komisijos teigimu, taip suvienodinamos šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatos.

Tuo metu priimtam įstatymui nepritariantys parlamentarai kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydami vetuoti šį Seimo sprendimą. Jie teigia, kad etikos komisijos gali būti priklausomos nuo mero ir valdančiosios daugumos, todėl jų tyrimai gali būti šališki.

„Siekiama sisteminio požiūrio“

Įstatymas iki šiol numatė, kad VTEK tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl deklaruojančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms, išskyrus Seimo narius.

Praėjusią savaitę pastaroji išlyga papildyta ir savivaldybių tarybų nariais bei merais.

„Šiais įstatymo pakeitimais siekiama suderinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą su Vietos savivaldos įstatymu ir Valstybės politikų elgesio kodeksu“, – rašoma VTEK komentare BNS.

Komisijos teigimu, iki šiol dėl to paties incidento skundą galima buvo teikti ir savivaldybių etikos komisijoms, ir VTEK.

„Šiuo pakeitimu siekiama sisteminio požiūrio – kad pirmiausia savivaldybių etikos komisijos tirtų tarybos narių elgesį, kaip tai numatyta Vietos savivaldos įstatyme, o VTEK vaidmuo būtų vertinti šių komisijų sprendimus, jeigu jie VTEK būtų apskųsti“, – nurodoma komentare.

„Tuo tarpu VTEK ir šiuo metu, ir po įstatymo pakeitimų įsigaliojimo išlieka kaip privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme institucija, kuri nagrinėja skundus dėl savivaldybių etikos komisijų priimtų sprendimų“, – priduriama jame.

Šias pataisas Seime gynė ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas liberalas Ričardas Juška.

Jis teigė, kad tvarka keičiama pačios VTEK prašymu, o dabartinę situaciją, kai galimus interesų konfliktus savivaldoje tiria ir vietos komisijos, ir VTEK, vadino mišraine.

„Tapo madinga, kad savivaldybių tarybų nariai skundžia vieni kitus tiesiogiai VTEK, apeidami savivaldybių etikos komisijas, apkraudami VTEK, dažnu atveju VTEK grąžina tirti savivaldybių etikos komisijoms, ir tik po to vėl grįžta, jei nepatenkinti sprendimu, į VTEK“, – kalbėjo R. Juška.

Prezidento prašo vetuoti

Už minėtas VTEK įstatymo pataisas per priėmimą balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo keturi ir susilaikė 38 parlamentarai. Pataisos įsigalios, jei jas pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda.

Vis dėlto konservatorius Vilius Semeška ir dar 26 parlamentarai ragina šalies vadovą joms nepritarti.

„Įsigaliojus šiam įstatymui tiks savivaldybių etikos komisijos tirs minėtų asmenų veiklą, VTEK nagrinės tik apeliacijas“, – nurodoma jų pasirašytame kreipimesi.

„Tokia praktika kuria rizikas Lietuvos demokratijos sklandžiai raidai, neužtikrina skaidrumo ir sąžiningumo principų, kadangi savivaldybių etikos komisijos yra politizuotos, o jų vykdomi tyrimai gali būti neobjektyvūs ir trukti neribotą laiką“, – rašoma jame.

Parlamentaras svarstė, jog galbūt vadinamųjų čekiukų skandalo kontekste VTEK paprasčiausiai nori išvengti papildomo darbo krūvio.

Jis taip pat teigė besitikintis, jog prezidentas atsižvelgs į kreipimąsi ir įstatymą vetuos.

„Pats šalies vadovas metiniame pranešime kritiškai atsiliepė apie VTEK ir jos vykdomą veiklą“, – BNS sakė V. Semeška.

Seime šią savaitę skaitydamas metinį pranešimą, G. Nausėda įstaigą pavadino neveiksnia. Anot jo, VTEK, „atrodo, stengiasi ne imtis iniciatyvos ir veikti, o atvirkščiai – ieško preteksto nieko nedaryti“.

„Turime visišką kebeknę“

VTEK taip pat tikina, kad siekiant užtikrinti etikos komisijų sprendimų nešališkumą, Vietos savivaldos įstatyme nustatyta, jog savivaldybės etikos komisija sudaroma laikantis proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo, o jos pirmininku skiriamas opozicijos arba mažumos atstovas.

Vis dėlto Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė BNS teigė, jog tai – visiškai neužtikrina nešališkumo, mat valdančioji dauguma visuomet komisijoje turės daugiau narių nei opozicija.

Anot politologės, klausimų kelia ir Valstybės politikų elgesio kodekso nuostata, jog savivaldybių etikos komisijos sudaromos „savivaldybių tarybų sprendimu iš jų narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų“, mat nėra aišku, ar bendruomenių atstovai privalo būti nariais, ar tai tėra teorinė galimybė.

Daug kelia klausimų tai, kaip sudaromos tos savivaldybių etikos komisijos.

„Matome visiškai skirtingas situacijas, pavyzdžiui, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Vilniaus miesto ir Širvintų savivaldybėse. Veiklos nuostatuose, kuriuos, beje, tvirtina ta pati taryba, kai kur aiškiai reglamentuojami ir sudarymo principai, o kai kur rašoma, kad gali būti ir taip, ir taip, o realiai matai keturis Vieningo Kauno atstovus ir tris opozicijos atstovus“, – kalbėjo politologė.

„Daug kelia klausimų tai, kaip sudaromos tos savivaldybių etikos komisijos. (...) Ar tikrai mes su šita sistema nesukursime dar daugiau tokių uždarų procesų, kuriuos kontroliuoti bus labai sudėtinga?“ – svarstė ji.

Ekspertė taip pat pabrėžė ir skirtingas nuostatas savivaldybėse, kada pradedami tyrimai: „Vienur matome, jog gali pradėti tyrimą komisija, esant tam tikriems pagrindams, kitur pradeda tyrimą, jau be žodžio „gali“. Turime visišką kebeknę. Tikėtis, jog šios etikos komisijos atlieps piliečių ir valstybės apskritai interesą, labai sudėtinga. Tiesiog nepadaryti namų darbai.“

M. Romerio universiteto politologė akcentuoja ir per savaitę pasikeitusį Seimo požiūrį į savivaldą.

„Vieną savaitę Seimas sako, jog didelė dalis savivaldybių nesusitvarko, turime svetimų čekučių rinkimo nesibaigiantį maratoną, todėl imamės bendrų visiems pertvarkų, o kitą savaitę iš esmės sako, jog viskas puiku ir savivaldybių iš politikų sudarytos etikos komisijos gali labai efektyviai dirbti“, – kalbėjo ji.

R. Urbonaitė teigė suprantanti, jog įstatymo pataisomis galbūt norima suteikti „daugiau prasmės“ savivaldybių etikos komisijoms, tačiau „reikės labai atidžiai šį procesą stebėti“.