Įstatymų pakeitimus Seimui ketinama pateikti pavasario sesijoje.
Pagal projektą, baudžiamoji atsakomybė grėstų tiems asmenims, kurie aktyviai dalyvavo ne Lietuvoje vykstančiame ginkluotame konflikte šalies, kurios veiksmai nukreipti prieš kitos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, suverenitetą, konstitucinę santvarką arba kitaip nesuderinami su Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais, pusėje.
Taip pat siūloma kriminalizuoti neteisėtą dalyvavimą užsienio žvalgybų ar saugumo institucijų, kitų užsienio valstybės tiesiogiai ir netiesiogiai kontroliuojamų organizacijų veikloje, prieš Lietuvą nukreiptų jų nurodymų, prašymų, užduočių vykdymą.
Be to, siūloma įteisinti baudžiamąją atsakomybę už diversiją, pasireiškiančią prieš Lietuvos interesus nukreiptu strateginio turto sunaikinimu ar sugadinimu, kitokiu pakenkimu jiems, taip pat nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės veiklos sutrikdymu.
Šias veikas Teisingumo ministerija siūlo priskirti sunkių nusikaltimų kategorijai, numatant vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą.
Baudžiamoji atsakomybė galiotų ir juridiniams asmenims, kurie pelnytųsi samdydami asmenis dalyvauti ginkluotame konflikte, taip pat iš neteisėto asmenų bendradarbiavimo su užsienio valstybių subjektais.
Pakeitimais nacionalinėms žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijoms būtų suteikta teisė vykdyti žvalgybą dėl diversijos.
Premjerė Inga Ruginienė Vyriausybėje trečiadienį žurnalistams sakė, kad pataisos parengtos reaguojant į „pasikeitusią saugumo situaciją regione ir augančias hibridines grėsmes“.
„Turime užtikrinti, kad mūsų teisinė sistema būtų aiški, pakankama ir nepaliktų spragų tiems, kurie veikia prieš Lietuvos interesus“, – teigė Ministrų kabineto vadovė.
Teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės teigimu, parengti pataisas paskatino hibridinės Baltarusijos atakos kontrabandiniais balionais trikdant oro uostų veiklą, kritinės infrastruktūros sugadinimas Baltijos jūroje.
„Verta paminėti infrastruktūros sugadinimą Baltijos jūroje, kuomet mes neturėjome teisinio instrumento. Jeigu reikėtų atlikti teisinį vertinimą arba atsirastų kaltininkas, būtų sudėtinga pagal dabartinį reguliavimą pritaikyti Baudžiamojo kodekso nuostatas“, – sakė ministrė.
Anot jos, diversijos sąvokos įtvirtinimas Baudžiamajame kodekse ir kiti jo papildymai leis tai padaryti.
„Pirmiausia, žvalgybos institucijos ir kriminalinės žvalgybos institucijos turės stipresnį įrankį veikti. Ir atskleidus tokią baudžiamąją veiką, be abejo, teismai priims sprendimus ir turės įrankį, tai yra Baudžiamojo kodekso nuostatas, taikant (...) nuo dvejų iki dešimties metų. (laisvės atėmimą – BNS)“, – sakė R. Tamašunienė.
„Man atrodo, kad tai yra labai nuo tokios veikos atgrasanti priemonė ar Lietuvos, ar trečiųjų valstybių piliečiams, kurie galbūt turi leidimą gyventi nuolatos ar ilgalaikį leidimą būti Lietuvoje“, – pažymėjo ministrė.
Anot jos, dabar bendrosios Baudžiamojo kodekso nuostatos dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo neatspindi šios veikos pavojingumo nacionaliniam saugumui.
R. Tamašunienė taip pat sakė neturinti duomenų, kiek Lietuvos piliečių kovoja Rusijos pusėje prieš Ukrainą, pabrėždama, kad tokių atvejų yra ir apie juos „visuomenėje yra pakankamai gerai žinoma“.
Kaip rašė BNS, pastaraisiais metais Lietuvoje fiksuotas ne vienas incidentas, kai buvo išniekintos istorinės vietos, siekta sunaikinti privačią karinę paramą Ukrainai, kitą įmonių turtą.
Šių išpuolių vykdytojai nustatomi ir traukiami baudžiamojon atsakomybėn, o užsakovai ir organizatoriai siejami su Rusijos žvalgybos institucijomis, kurių atstovai įprastai nepasiekiami Lietuvos jurisdikcijai.
Naujausi komentarai