– Ar savotiškas „Lietuvos geležinkelių“ demaršas bendrame agresijos kontekste jus nustebino, ar to ir buvo galima tikėtis iš įmonės, kuri gauna ganėtinai didelį pelną veždama „Belaruskalij“ trąšas?

– Girdėjau gandus, kad taip gali būti. Tiesą pasakius, iš mūsų partnerių Amerijoje ir tai yra labai apmaudu.

– Kada girdėjote tokius gandus, kad taip gali įvykti?

– Pradėjau praeitą savaitę girdėti, nes kai Amerikos pusė sunerimo dėl mūsų pozicijos, kuri aiškiai sakė, kad mes savo sankcijas paskelbėme rugpjūčio 9 dieną – revoliucijos metinių proga, galvodami, kad darome dovaną Lietuvai, nes įsiklausome į jūsų prašymą kovoti už laisvę ir demokratiją, ir galvojame, kad tų 120 dienų turėtų jums užtekti pasiruošti toms sankcijoms, kurios yra tikrai rimtos, nepalyginamos su Europos Sąjunga, kurios šiek tiek skylėtos. Bet pamačius susisiekimo ministro pareiškimus, sunerimome ir pasitvirtinęs faktas, mano asmenine nuomone, yra tiesiog nusikalstamas bent jau politiniu, moraliniu požiūriu prieš mūsų sąjungininkę Ameriką, iš kurios tikimės visapusiškos paramos bet kokios krizės atžvilgiu, kuri gali tik gilėti ateityje. Tai net, jei tau kažkas pervedė pinigus, ir jei supranti, kad tai nusikaltimas prieš sąjungininką, tai grąžink tuos pinigus. Kodėl tu sakai, kad tu veši? Manau, kaip ir premjerė pasakė: nematome galimybės to tęsti. Aš tikiuosi, dabar, susidarius tokiai situacijai, bus apsvarstyta atitinkama Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisijos posėdyje ir priimti atitinkami sprendimai. Nes klausimas tik vienas: kas valdo šią valstybę – ar kompanijos, ar Aliaksandras Lukašenka, ar vis dėlto mes valdome patys save ir įsiklausome į mūsų pagrindinių strateginių sąjungininkų norą padėti baltarusių tautai galų gale atkovoti laisvę ir demokratiją.

Net, jei tau kažkas pervedė pinigus, ir jei supranti, kad tai nusikaltimas prieš sąjungininką, tai grąžink tuos pinigus. Kodėl tu sakai, kad tu veši?

– „Lietuvos geležinkeliai“ – senieji geležinkeliai, seniau buvo tapatinami su labai neaiškiais sprendimais ir tokia tarsi valstybe valstybėje. Šiandieninė situacija, kuomet užsienio reikalų ministras ar susisiekimo ministras sako negavę jokios informacijos iš „Lietuvos geležinkelių“ vadovo, paneigia tai, nes vadovas sako, kad informaciją suteikė. Kas ką žino ir kas ko nebežino?

– Svarbiausia žinia, kurią užsienio reikalų ministras įvardijo, kad tai yra jam nepriimtina, ir kad tai turi sustoti. Jei mes esame valstybė, tai įrodykime tai, priimkime visus sprendimus, nes iš Vilniaus du ambasadoriai rašys raportą Vašingtonui, kad, deja, sąjungininkai Lietuvoje neįsiklauso ir nerodo solidarumo. Kai kitą kartą mus kas nors puls, kam mes skambinsime? Ar tos kompanijos, o gal geležinkeliai mus išgelbės nuo bet kokių dramų, kurios gali įvykti? Ar vis dėlto tai bus mūsų pagrindiniai strateginiai partneriai? Būtų gerai nejuokauti tokiais dalykais, nes tai yra mūsų visų gyvybės ateitis. O dalykai rimti gali įvykti sausio mėnesį. Dėl jų aukščiausiu lygiu vyksta pokalbiai. Tai gal nežaiskime valstybei valstybėje ir parodykime, kad esame viena valstybė – nedelsiant priimkime sprendimus. Kaip pasakė Seimo pirmininkė: nedelsiant nutraukime šitą nusikaltimą.

– „Lietuvos geležinkeliai“ argumentuoja sutartimis ir finansine situacija, kad jie privalo vykdyti sutartį. Susisiekimo ministras irgi pabrėžė, kad reikia perkelti kalbą į teisinę pusę. Kad JAV, pasak jo, sankcijos kol kas neveikia Lietuvos taip ir gali veikti naujas sutartis, kurios sudarytos. Dabartinis variantas galioja iki 2023 metų – senoji „Lietuvos geležinkelių“ sutartis, pasirašyta su „Belaruskalij“. Tai ar mūsų Vyriausybės ministrų traktavimas šitoje situacijoje sutartimi, kad ji yra galiojanti ir ją reikia vykdyti, ar neįneša dar daugiau painiavos bandant susivokti, tai ko mes patys norime – draugauti su Baltarusija, ar visi kartu parodyti, kad darome čia ir dabar. Gal mums iš viso tų sankcijų nereikia?

– Matyt, kai kurie ministrai ar kai kurios kompanijos dar vis gyvena paralelinėje visatoje. Daug kas, daug ko norėjo iki tol, kol įvyko revoliucija Baltarusijoje. Daug kas laikė A. Lukašenką legitimiu vadovu, bet jis toks nėra – visas pasaulis jo tokio nepripažįsta. Rinkimai buvo pavogti. Dabar jau šeštas sankcijų paketas ruošiamas. Nejaugi ministrai nemoka skaityti ir nepamatė, kad rugpjūčio 9 dieną Amerika tas sankcijas įvedė. Aš moku skaityti. Tai gal mes tiesiog skaitome per baltarusiškus akinius, nes tai daugiau apsimoka. Aš suprantu – pinigai – didžiuliai. Tai mes šiandien už pinigus parduodame baltarusių laisvę?

– Ministras Marius Skuodis sako, kad tai yra unikalus atvejis, kai įkrenta ne tik pinigai pagal faktą už „Belaruskalij“ įvežtas trąšas, bet ir netyčia pasimatė, kad buvo sumokėta daugiau – neva į priekį. Kaip jums atrodo, kodėl iš karto nebuvo priimtas sprendimas neužskaityti tokių pinigų ir juos grąžinti sąkant, kad mes toliau nelabai norime turėti reikalų?

– Manau, režimas tiesiog pakišo kompaniją ir būtų gerai, kad tie, kurie padarė tą nusikaltimą, kad jame nedalyvautų, nes mūsų sąjungininkai Amerikoje įvardys tuos žmones ir jiems gali įvairiai baigtis. Gali atsirasti visokie draudimai gyvenime. Nejaugi mes norime, kad mūsų valstybinės kompanijos vieną dieną atsibustų su areštuotomis sankcijomis. Manau, kad mes to nenorime, nes esame geri Amerikos sąjungininkai, gal net laisvės lyderiai kaip mėgstame save vadinti. Tai įrodykime tai ne tik žodžiais, vizitais, bet ir darbais.

– Ar Amerika gali sakyti, kad „Lietuvos geležinkelių“ vadovo sprendimai kartu su Vyriausybės nariais yra kenkėjiški politikai, kurią vykdo JAV ar bendrai siekia Baltijos valstybės situacijoje su Baltarusija?

– Manau, jei mes norime atrodyti tikri užsienio politikoje, tai atsisakykime nuolaidžiavimo tiems vežėjams, nepardavinėkime nei savo, nei kaimynų laisvės, kuriuos kai kurios tautos įvardija kruvinų kruviniausia tauta. Nejaugi mes norime prisidėti prie to nusikaltimo?

Nejaugi nesuprantame, kad mes penime agresorių pinigais, kurie yra milžiniški ir ir už tuos pinigus yra žudoma, sodinama ir šaudoma žmonėmis per sienas.

– Baltarusija dabar žiūri ir sako: pagal mūsų planą – viskas veikia taip, kaip norėtume.

– Labai tikiuosi, kad susitikę Vyriausybėje – viename ar kitame Nacionalinio saugumo komitete, žmonės įvardys, kas dalyvavo šioje operacijoje, kas ir kam pervedė pinigus, kas ką nupirko. Priminčiau dar ir cigarečių kontrabandą, kuri, matyt, vis važinėja tais vagonėliais. Gal čia irgi kokios suinteresuotos grupelės stovi. Tai, vaikinai, gal atsisakykime šių praktikų? Žinant, kad esame puolami, o galime būti užpulti dar rimčiau. Nejaugi nesuprantame, kad mes penime agresorių pinigais, kurie yra milžiniški ir ir už tuos pinigus yra žudoma, sodinama ir šaudoma žmonėmis per sienas. O po to dar statome sienas iš savo pusės. Aš manau, tos praktikos bus baigtos. Tikiu premjerės, užsienio reikalų ministro žodžiu, jei mes esame valdžia, tą ir įrodykime savo sprendimais. Žinau, kad partneriai yra sunerimę ir rašys raštą apie mus, kuris nebus pats gražiausias, o tai yra liūdna žinant, kad partnerių visko prašome bene kiekvieną dieną.