25 metus VRK nariu buvęs ir iš jų 23 metus jai vadovavęs Z. Vaigauskas Eltai sakė, kad Seimo priimtam įstatymo pataisų variantui įgyvendinti nereikia nei kažkokių stebuklingų dalykų, nei kažkokio ypatingo pasirengimo, o velnias nėra toks baisus, kaip jį piešia.

„Reikia ieškoti būdų,  kaip taip padaryti,  nes tas variantas, kurį priėmė Seimas, nėra tas sudėtingas kriptografinis variantas, kuriam yra skirtas  specialus įstatymas. Seimo priimtas įstatymas numato kitokį elektroninio balsavimo būdą, kuriam nereikia nei kažkokių stebuklingų dalykų, nei kažkokio ypatingo pasirengimo. Tas balsavimo būdas gali būti taikomas nedidelėms balsavimo grupėms“,– sako Z. Vaigauskas.

Įstatyme, anot jo,  kalbama apie tokį atvejį,  jeigu, pavyzdžiui, dėl pandemijos Lietuvos ambasada kokioje nors šalyje užsidarytų ir rinkėjai negalėtų ateiti, arba jeigu, pavyzdžiui, paštas ten nedirbtų.

„Sakyčiau, kad tai būtų supaprastintas balsavimo būdas, kai rinkėjui vietoj biuletenio siunčiamas tam tikras kodas,  kuris būtų įvedamas balsuojant VRK interneto svetainėje. Beje, tą daro partijos reitinguojant kandidatus. Tai praktiškai labai paplitęs dalykas. Iš esmės čia kalbama apie balsavimą su kodais tų piliečių, kurie iki šiol balsuoja vokais. VRK turėtų  įvertinti du paprastus dalykus, kad tas balsavimo būdas būtų tokio paties saugumo lygio kaip ir vokų siuntimas. Kažkokio papildomo reikalavimo kelti balsavimui nėra pagrindo“,– mano Z. Vaigauskas.

Jeigu kalbėtume apie tikrąjį internetinį balsavimą, kur kalbama apie kriptografiją, anot jo, tai yra absoliučiai skirtingas dalykas.

Buvęs VRK pirmininkas nesutinka su dabartinės Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovės Lauros Matjošaitytės žiniasklaidoje išsakytomis mintimis, kad per rudenį vyksiančius Seimo rinkimus neįmanoma suspėti įgyvendinti tokį balsavimą, nes šiuo momentu nėra absoliučiai jokios internetinio balsavimo sistemos.

„Kažkokių ypatingų posistemių,  be jokios abejonės, nereikėtų kurti. VRK jau šiuo metu turi pakankamai  įvairių sistemų, pavyzdžiui, pareiškinių dokumentų priėmimas, pasirašymas už konkretų kandidatą. Mano supratimu, nėra prasmės įdieginėti sudėtingų variantų. Svarbiausia suteikti žmonėms teisę balsuoti, užtikrinant balsavimo saugumą“,– mano jis.

Z. Vaigauskas taip pat sako, kad tam tikrų papildomų darbų  vis dėlto reikėtų.

Manau, kad didžiausias pavojus yra toks, kad rinkėjas, gavęs kodą,  neperduotų jo kitam, pavyzdžiui, šeimos nariui, bet niekas to negali užtikrinti ir su vokais.

„Namų darbų tikrai būtų. Pirmas dalykas – reikėtų parengti tvarką, pagal ją nustatyti, kokiu būdu būtų sukuriami tie kodai. Ambasada gautų  kodų paketą ir vieną iš  atsitiktine tvarka parinktų kodų siustų rinkėjui paštu užklijuotame voke. Kodas galėtų atrodyti panašiai kaip lipdukas, jį nutrini ir pamatai skaičius.  Tai nėra sudėtinga, pavyzdžiui, loterijos bilietai yra su lipdukais, gaunant asmens tapatybės kortelę pateikiamas prisijungimo prie elektroninio parašo kodas. VRK žino, kad toks kodas egzistuoja, jis yra vienintelis, ambasada išsiunčia kodą rinkėjui ir jis balsuoja VRK interneto svetainėje“,– tokį scenarijų mato Z. Vaigauskas.

Jo nuomone, VRK parengtoje balsavimo tvarkoje reikėtų numatyti, kad pagal gautą  kodą galima balsuoti tik vieną kartą, kad reikia labai atidžiai saugoti tuos kodus, kad jų kas nors nepavogtų ir nepabalsuotų.

„Manau, kad didžiausias pavojus yra toks, kad rinkėjas, gavęs kodą,  neperduotų jo kitam, pavyzdžiui, šeimos nariui, bet niekas to negali užtikrinti ir su vokais. Suprantu, kad ant VRK gula  nemaža atsakomybė, bet tai nėra ypatingo sunkumo darbai. Tas, kas nori ką nors padaryti, ieško būdų, kaip padaryti, o tas, kuris nenori daryti – ieško būdų, kaip atsikalbinėti“, – Eltai sakė buvęs VRK vadovas.

Jo nuomone, elektroninių balsų skaičiavimą galėtų stebėti stebėtojai.

Z. Vaigausko duomenimis, balsavimo su kodais sistema yra taikoma kai kuriuose šalyse ribotoms rinkėjų grupėms, pavyzdžiui, tiems, kurie skrenda lėktuve.

Z. Vaigausko nuomone, vykdant priimtame Seimo rinkimų įstatyme numatytą internetinį balsavimą, nereikėtų skelbti tarptautinių viešųjų pirkimo konkursų. Jo nuomone, patobulinti ir pritaikyti sistemą tokiam balsavimui galėtų šiuo metu VRK informacinę sistemą prižiūrinti įmonė.

Seimo rinkimų įstatymo pataisos taip pat leido per pandemiją saviizoliacijoje Lietuvoje esantiems asmenims balsuoti elektroniniu būdu.

Tačiau, anot Z. Vaigausko, pirmiausia tokį balsavimą reikėtų taikyti užsienio lietuviams, nors visiškai neaišku, ar rinkimų metu bus pandemija.

„Aš norėčiau, kad  nebūtų tos koronos, bet įstatymas paskirtas tam ypatingam atvejui – jeigu pasaulyje atsirastų antroji pandemijos  banga ir kad mūsų žmonės nebūtų palikti bebalsiais. Beje, elektroninio balsavimo gali ir neprireikti. Jeigu Seimo rinkimai vyktų šiuo momentu, manyčiau, kad tokio balsavimo būdo nereikėtų, bet čia Sveikatos apsaugos ministerija galėtų pasakyti konkrečiau. Jeigu būtų tokia situacija, kokia buvo šių metų kovo-balandžio mėnesiais ir atsirastų poreikis ją suvaldyti, manau, kad yra būtina numatyti  tokį balsavimo būdą“,- sakė Z. Vaigauskas.

Jis neatmetė, kad Lietuvoje, pavyzdžiui, nebus karantino, bet kurioje nors šalyje iš 50-ies, kur gyvena mūsų piliečių,  gali būti taikomi apribojimai.

„Mes orientuojamės visų pirma į savo piliečius. Jei mūsų pilietis negalėtų patekti į ambasadą, paštas būtų praktiškai paralyžiuotas, tada liktų galimybė balsuoti su kodu“,– svarstė Z. Vaigauskas.

Jis nesiėmė prognozuoti, kiek užsienyje esančių Lietuvos piliečių dalyvautų Seimo rinkimuose. Jo duomenimis, iš apie 300 tūkstančių išvykusių rinkėjų, norą dalyvauti rinkimuose pareikšdavo apie 40 tūkstančių.

Z. Vaigauskas mano, kad jų balsavimas internetu galėtų būti tam tikra repeticija prieš solidaus internetinio balsavimo įvedimą, kuriam pasirengti, jo prognozėmis, reikėtų apie  1-2 metų. „Didžiausia bėda – nepasitikėjimas. Manau, kad internetinį balsavimą būtų galima pradėti taikyti nuo būsimų Europos Parlamento (EP) rinkimų, nes per EP rinkimus biuleteniai per visą Lietuvą yra vienodi, šie rinkimai nesukelia tokios didžiulės įtampos“,– sakė Z. Vaigauskas.

Buvusio VRK vadovo nuomone, jei Lietuva būtų pasiryžusi, jau 2005 metais, netgi anksčiau negu Estija, galėjome įvesti internetinį balsavimą, nes buvome geresnės pasirengimo stadijos.

ELTA primena, kad šių metų birželio 30 d. parlamentas  priėmė Seimo rinkimų įstatymo pataisas, kuriomis sudaryta  galimybė saviizoliacijoje esantiems rinkėjams ir Pasaulio lietuvių rinkimų apygardos rinkėjams Seimo rinkimuose balsuoti internetu.

Įstatymo pataisos numato, kad saviizoliacijoje esantiems rinkėjams VRK nustatyta tvarka galės būti paštu siunčiamas elektroninio balsavimo kodas, leidžiantis rinkėjui balsuoti VRK interneto svetainėje.

Jeigu užsienio šalyje susiklostys tokia situacija, kai laikinai bus ribojama asmenų judėjimo laisvė ir balsavimas būtų negalimas, joje balsavimas galės būti organizuojamas paštu siunčiant rinkėjui rinkimų biuletenį arba siunčiant paštu elektroninio balsavimo kodą, leidžiantį rinkėjui balsuoti VRK svetainėje. Elektroninio balsavimo tvarką, garantuojančią slaptą balsavimą ir neleidžiančią dvigubo balsavimo, turės nustatyti Vyriausioji rinkimų komisija.

Seimo rinkimai vyks šių metų spalio 11 d.