– Kaip, jūsų nuomone, reikėtų griežtinti tą atsakomybę, kiek tos baudos turėtų augti?

– Aš galbūt trumpai paaiškinsiu, kaip funkcionuoja apskritai baudos šitoj srity. Smulkiems nusižengimams galioja administracinis kodeksas, kuris yra taikomas fiziniams asmenims ir ten baudelės pas mus yra daugiausiai nuo kelių šimtų už tokio vertingo ąžuolo nukirtimą arba kažkokios alėjos nukirtimą, gali grėsti iki 900 eurų bauda įmonės vadovui. Papildomai, žinoma, yra sumokama suma už atstatymą situacijos arba atsodinimą medžių ir taip toliau. Tai va čia tie 3000 apytiksliai ir atsiranda. Bet kokią aš atradau spragą šitoj srity, kad esminiai nusikaltimai aplinkai jau seniai yra perkelti iš administracinio nusižengimo kodekso, kur, kaip minėjau, yra mažos baudelės fiziniams asmenims, net įmonės atveju tai yra tik direktoriaus atsakomybė ir daugiausiai 900 eurų. Tie rimti nusikaltimai seniai yra perkelti į aplinkosaugos įstatymą, kuriame yra žymiai didesnės baudos. Pavyzdžiui, 30 tūkst. gali siekti bauda už tam tikro miško ploto iškirtimą. Tai aš siūlau, kad ir tikrųjų žaliųjų plotų naikinimas miestuose taip pat atsidurtų tam įstatyme.

– Ar galite man, nesuprantančiai, paaiškinti? Kartais rodome žvejus, kurie kur nors nelegaliai susižvejoja per nerštą kelias žuvis ir gauna tikrai solidžias baudas, net ne 3000, o sumos už kelias žuvis būna didesnės, negu už tą šimtametį Vilniaus ąžuolą. Tai kaip gi čia yra?

– Tai būtent čia ir yra ta spraga, kad juridiniai asmenys, kertantys be gailesčio medžius, kuriuos taip vertina miestiečiai, kurie yra miesto tapatybės dalis, pagrindinis pavėsio šaltinis vasarą, kai mums taip karšta ir vis karščiau kiekvienais metais, tai tikrai turėtų atsidurti tarp rimtesnių nusižengimų, juridiniai asmenys turėtų nešti atsakomybę, mokėti dešimtis tūkstančių eurų ir turėti daug rimtesnių pasekmių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Vilniaus meras kaip tik ir akcentavo tai, kad jeigu įmonė piktybiškai nemokės baudų, kad ateityje net būtų sunku įsivaizduoti, kaip būtų duoti leidimai, konkrečiai jeigu kalbam apie Rinktinės gatvę, tame plote toliau plėtoti projektą, gauti leidimus ir panašiai. Ar čia yra papildomų svertų, ką galėtų daryt savivaldybė?

– Žinoma, savivaldybė yra laisva, ji yra autonomiška nuo centrinės valdžios ir gali daryti tokius dalykus, bet tikrai surasti teisinį pagrindą neišduoti, pavyzdžiui, leidimo statyboms, bus tik subjektyvus pagrindas ir tikrai galės įmonė gintis teisme. Tačiau jeigu bus aiškiai administracine tvarka nubausta įmonė po šito mano siūlomo įstatymo pakeitimo, tada tikrai bus daug rimtesnis pagrindas įvairioms pasekmėms, kurias minėjau, tame tarpe ir ką meras kalba.

– Ar jūs nebijote, kad tokia pataisa gali sulaukti ir tam tikro susipriešinimo Seimo salėje? Mat ta tvarka, kuri dabar vyrauja, greičiausiai ne veltui tokia yra, nes ji yra labai palanki dideliems statytojams Vilniuje ir kalbame apie nemažas pinigų sumas.

– Be jokios abejonės, mums dar kartą ir dar kartą reikės paklausti žmonių, ar vis dėlto žalieji plotai, medžiai miestuose, vertingi, šimtamečiai medžiai mums yra svarbūs. Ir man atrodo, visuomenė jau seniai yra atsakiusi į šį klausimą, turbūt didesnio mitingo nesam matę, koks buvo dėl tų devynių medžių Basanavičiaus gatvėj. Jeigu visuomenė parodys, kad tai yra svarbu, tai tikrai bus priimta.

– Visuomenė rodo, kad tai yra svarbu, nes taip pat gan tyliai išnyko liepos, kurios buvo susodintos Vilniaus centre prie Lukiškių aikštės. Jos buvo lyg ir paliktos, bet tvarkant tą projektą buvo patvarkyta taip, kad pažeistos šaknys ir medžiai tiesiog nebeatsigavo. Tai pastaraisiais metais mes matėme, kaip yra įsisavinamas žaliasis plotas Vilniuje ir žinome, koks yra statytojų požiūris, kad dar galbūt reikėtų griežtinti. Ar būtų galima kalbėti apie laisvės atėmimą už tokius nusikaltimus?

– Na, tikrai nedrįsčiau dabar kažkokio radikalizmo skleisti, aš tik galiu pasakyti, kad taip Europos Sąjungos viena iš direktyvų visai neseniai yra priimta būtent su ta mintim, kad dalis ypač stambių nusikaltimų aplinkai, pavyzdžiui, tas vadinamas „Grigeo“ atvejis ar panašiai, kai yra daugybė teršalų išmetama, tikrai jau dabar yra kriminalizuojama ir pačios Europos Sąjungos, ir Lietuvos deleguotas komisaras tame dalyvauja. Tikrai yra perkeliama į baudžiamąjį kodeksą. Dėl medžių nukirtimo, Europa tą rekomenduoja daryt, šiuo metu to nėra svarstoma, bet, pavyzdžiui, jeigu kalbant apie didžiulius miškų plotus, galbūt vertėtų ir apie tai pagalvoti. Tiesiog nenoriu sureikšmint baudos kaip tokios, bet šiandien, kai yra situacija, kad juridinis asmuo iš viso neatsako, na, taip negali būt.