„Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ apie visuomenės reakciją į šį ir panašius įvykius diskutavo Seimo narys Artūras Skardžius (toliau – A. S.), Seimo narys Saulius Skvernelis (toliau – S. S.) ir komunikacijos agentūros „Repoint PR“ direktorius, portalo „15min“ skiltininkas Mantas Dubauskas (toliau – M. D.)
– Kaip vertinate incidentą Vilkaviškyje ir R. Žemaitaičio elgesį?
– S. S.: Visi jau girdėjo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tai yra akivaizdus viešosios tvarkos pažeidimas. Reikia suprasti, kad politiniame kelyje gali pasitaikyti įvairių išbandymų, nemalonių provokacijų, vertinimų.
Visko būna, ir turbūt visiems teko tai patirti. Tačiau negalima smurtauti ar stumdyti žmonių – nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis ar kokioje situacijoje atsidursi. Kai tai padarai, visas iki tol atliktas darbas ir pastangos nusibraukia. Kaip taisyklė, politikas lieka kaltas net ir ten, kur nėra kaltas.
Viena iš tokių R. Žemaitaičio vizitų po Lietuvą aplinkybių – tai daugybė protestuojančių žmonių. Akivaizdu, kad tokie susitikimai nebus lengvi. Tačiau tai nėra išskirtinis atvejis.
Prisimenu savo 2019 metų prezidento rinkimų kampaniją. Susitikimų su gyventojais metu salės dažnai būdavo ūžiančios. Jose visada būdavo bent keletas ar keliolika atsiųstų politinių oponentų trolių, kurie provokuodavo, užduodavo klausimus ir skleidė melagingą informaciją. Tokiuose atvejuose reikia sugebėti valdytis, kalbėti, bet negalima paleisti rankų į darbą.
Aistros ir kovos neturi persikelti į gatves, aikštes ar uždaras patalpas, nes tai nieko gero neduoda. Lietuvoje jau ne kartą matėme, kaip beribis susipriešinimas pavirsta riaušėmis.
Kita vertus, retorika ir pokalbių turinys susitikimų metu dažnai iššaukia atitinkamą reakciją. Tikriausiai ne visada renkamasi žodžius, išsakoma daug netikslios informacijos ar melagingų faktų. Nepaisant to, tai politikų atsakomybė – nesvarbu, kokia būtų oponentų nuomonė.
Aistros ir kovos neturi persikelti į gatves, aikštes ar uždaras patalpas, nes tai nieko gero neduoda. Lietuvoje jau ne kartą matėme, kaip beribis susipriešinimas pavirsta riaušėmis.
Chrestomatinis pavyzdys – Rolando Pakso prezidentavimo laikotarpis, kai buvo daug įtampų. Šiandien, gyvendami ne visai ramioje geopolitinėje situacijoje, neturėtume tarpusavyje elgtis agresyviai, nors ir turime skirtingas nuomones.
– S. Skvernelis sako, kad politikui smurtu atsakyti į netinkamus žodžius yra neleistina. Ar ribos buvo peržengtos?
– A. S.: Nebuvau Vilkaviškyje. Buvo kvietimai Alytuje, Druskininkuose, Lazdijuose. Prieš susitikimą Alytuje politinių oponentų atsivesta nepilnamečių moksleivių. Jie buvo susodinti į pirmąsias eiles, iškelti plakatai, visą susirinkimą su rinkėjais trukdė muzika ir triukšmu.
Atėję į susirinkimą vyresnio amžiaus žmonės buvo koneveikiami. Net viena jau į pensiją išėjusi mokytoja atsistojo ir sakė: „Vaikai, ką jūs darote?“ Susitikimo metu leidžiama muzika – tai policijos reikalas užtikrinti Seimo nario susitikimą su rinkėjais. Tai garantuoja teisės aktai.
Ši forma buvo suorganizuota politinių oponentų dėl įtakos. Nesu naujokas – jau ketvirtį amžiaus esu politikoje ir Seime. Puikiai atskiriu, kaip buvo 2000-aisiais, kai atsirado trečioji jėga tarp dešinės ir kairės. Ir ponas Valdas Adamkus rėmė naujosios politikos koaliciją. Net tuomet, kai pasipriešinimas ir pyktis buvo didelis, tai negalėjo virsti provokacija.
Turinys buvo aiškus – politinės įtakos siekimas, nesvarbu, ar priešrinkiminės, ar mobilizuojant savo elektoratą. Tačiau forma, įtraukiant nepilnamečius, yra netinkama.
Priešprieša gimdo priešpriešą. Pyktis ir provokacija gimdo pyktį. To neturėtų būti visuomenėje, ypač dabartiniu geopolitiniu laikotarpiu.
– Ar išties normalu, kai kelios eilės rėkia ar švilpia?
– S. S.: Nemaišykime kelių dalykų. Demokratija ir kultūra yra neatsiejamos, tačiau protestai ir nepasitenkinimas turi neperžengti tam tikrų padorumo ir kultūros ribų.
Noriu akcentuoti, kad dažnai prieš rinkimus ir susitikimuose, kuriuose dalyvavo R. Žemaitaitis, buvo nepatraukli retorika ir daug melagingos informacijos. Šiandien gaunamas atsakas. Kaip sakoma: „Ką pasėsi, tą ir pjausi.“
Prieš rinkimus ir susitikimuose, kuriuose dalyvavo R. Žemaitaitis, buvo nepatraukli retorika ir daug melagingos informacijos. Šiandien gaunamas atsakas. Kaip sakoma: „Ką pasėsi, tą ir pjausi.“
Net ir čia yra išeičių. Jei nori turėti uždarą susitikimą su savo rinkėjais, tai galima padaryti. Vienas pavyzdžių – prezidento susitikimas Kapčiamiestyje. Jei jis yra atviras, ateina visi, nes visi yra rinkėjai – už ar prieš. Tokiu atveju būtina policijos ar apsaugos pagalba, kad diskusija vyktų tvarkingai. Klausimai gali būti aštrūs, bet renginys neturi virsti balaganu.
– Kaip manote, ar tai gali pavirsti į ką nors baisesnio?
– M. D.: Manau, kad ribos buvo peržengtos. Net jei tai buvo provokacija, joks politikas neturėtų paleisti rankų į darbą. Net žodžiais turėtų būti išlaikyta diplomatija, bet daugeliui politikų tai sunku padaryti.
Tie, kurie protestuoja ir turi kitą poziciją, išveda iš pusiausvyros arba laikomi nevertais diskusijos. Drąsus politikas pamatęs protestuotoją pasikalbėtų su juo.
Kapčiamiesčio atvejis kitoks, nes didžioji dalis dalyvių buvo kariuomenės atstovai, o ne politikai. Ten įvyko komunikacinės klaidos – pirmiausia reikėjo kalbėtis su žmonėmis asmeniškai, o ne surinkti juos į salę.
Tai liečia trylika sodybų, tiesiogiai patenkančių į teritoriją, iš kurios reikės išsikraustyti, ir 77 sodybas, patenkančias į kitą zoną, kurios gali jausti poligono poveikį, bet išsikraustyti nebūtina.
– Kas dėl šios paaštrėjusios situacijos atsakingas?
– M. D.: Abejočiau, ar situacija tikrai paaštrėjo. R. Žemaitaičio elgesys pastaruosius dvejus metus daug nepasikeitė.
Aišku, anksčiau jis nestumdė protestuotojų, bet ar iki to trūko daug? Pažiūrėkite į jo retoriką prieš rinkimines kampanijas ir susitikimus su rinkėjais – ji gana agresyvi ir kurstanti.
R. Žemaitaičio elgesys pastaruosius dvejus metus daug nepasikeitė.
Aišku, anksčiau jis nestumdė protestuotojų, bet ar iki to trūko daug?
Tai, kas įvyko, labai nenustebino. Tai žmogus, kuris tokiu būdu komunikuoja ir elgiasi. Būčiau nustebęs, jei Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pasielgtų – tada jau būtų tikrai negerai.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)