Ši NATO oro policijos misiją vykdančių kontingentų rotacija yra ypatinga, nes tai bus 50-oji pamaina per Lietuvos 15-os metų narystę Aljanse. NATO oro policijos misija savo naikintuvų neturinčiose Baltijos šalyse nepertraukiamai vykdoma nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo Aljanso narėmis. Nuo to laiko Baltijos šalių oro erdvę saugojo jau 17 Aljanso šalių.

Vengrijos karinės oro pajėgos misijai Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose dislokuos keturis naikintuvus JAS-39 „Gripen“. Tai antras kartas nuo 2015 m., kai misijai Lietuvoje vadovauti imasi Vengrijos karinių oro pajėgų kariai.

NATO oro policijos misiją iš Šiaulių Aviacijos bazės sustiprinsianti Ispanija siunčia penkis naikintuvus F-18. Tai bus šeštas kartas, kai Ispanija prisideda prie misijos: 2006 ir 2016 m. ispanai vadovavo misijai iš Lietuvos, o 2015, 2017 ir 2018 m. ją sustiprino iš Estijos.

Jungtinės Karalystės Karališkosios oro pajėgos NATO Baltijos oro policijos misijai skiria antrąją pastiprinimo dalį Amari oro pajėgų bazėje Estijoje. Jungtinės Karalystės kontingentas oro erdvę saugos su keturiais naikintuvais „Eurofighter Typhoon“. Jungtinė Karalystė buvo trečioji 2004 m. oro policijos misiją iš Lietuvos vykdžiusi šalis, vėliau britai siuntė pastiprinimą 2014 m. į Šiaulių ir 2015 bei 2016 m. į Amario aviacijos bazes.

Vadovavimą misijai iš Šiaulių baigiantis Lenkijos karinių oro pajėgų kontingentas nuo sausio misiją atliko su keturiais naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“. Lenkijai tai buvo aštuntasis kartas, kai jos karinių oro pajėgų kariai dalyvavo NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse.

Sprendimas dėl NATO saugumo užtikrinimo priemonių, regione dislokuojant papildomus karinių oro pajėgų kontingentus, Aljanso buvo priimtas 2014 m., atsakant į Rusijos karinę agresiją Ukrainoje.