– Kaip įmanoma, kad motina nežinojo, kad vaikui yra gaminamas dokumentas? Tėvas tai galėjo padaryti, nors jie net nebuvo šeima ir neišsituokę?

– Kadangi kalbame apie vaiką, du tėvus – akivaizdu, kad dažniausiai geroji praktika yra tokia, kad tiek tėvas, tiek motina nori paties geriausio savo vaikui. Preziumuojama, kad kuris iš tėvų besikreiptų  į atitinkamą įstaigą, kiekvienas turi teisę gauti tam tikrą paslaugą. Šiuo atveju kadangi vaiko dokumentas – oficialus asmens dokumentas: gaminamas tam tikrą laiką pateikiama paraiška – tai tam tikras procesas. Turėtų būti preziumuojama, kad to proceso metu bus išsiaiškintos visos aplinkybės, ar asmuo atitinka reikalavimus, ar jam galima išduoti vaiko dokumentą. Šiuo atveju pristigo bendradarbiavimo tarp institucijų. Migracijos departamentas neturėjo duomenų, kad šioje šeimoje yra keblumų, vaikai galbūt nesutaria dėl vaiko auklėjimo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Paaiškėjo, kad Algirdas Švanys su savo dukra buvo prapuolęs ir anksčiau. Bet tuo metu viskas baigėsi laimingai. O informacija apie minėtą įvykį buvo netgi pateikta teismui. Tačiau jis neuždraudė tėvui matyti dukros. Galbūt jau tada institucijos turėjo labiau tarpusavyje bendradarbiauti? Ir gal būtume išvengę tam tikros situacijos?

– Panašu, kad būtent taip ir yra. Vienas dalykas – džiaugtis, kad įvyko vaiko grąžinimas. Ir kitas dalykas – nepilnai visuomenei atskleisti tas aplinkybes, kokiomis visa tai įvyko. Akivaizdu, kad šeima – probleminė. Signalas Vaiko teisių apsaugos institucijose buvo. Jau jeigu buvo vykę ginčai, netgi teisminiai, akivaizdu, kad ginčas buvo netgi pažengęs. Ko gero net jei ir reikėtų keisti kokį nors teisės aktą, tai priartinti tuos visus galiojančius teisės aktus, rekomenduojančius vaiko teisių apsaugos tarnybų aktyvesnius veiksmus stebint probleminių šeimų santykius.

– Aiškėja, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba apie šią situaciją žinojo anksčiau. Šiuo atveju galbūt ši tarnyba galėjo aktyviau kažką padaryti ir būtume išvengę šios situacijos? 

– Kadangi praktikuojame ir toko pobūdžio bylose, kuriose vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai kaip valstybės institucijos atstovai dalyvauja procesuose, jie galbūt kartais per formaliai žiūri į šias pareigas ir teisme atstovauja formaliai, t.y. pozicijos išreiškimu. Pasibaigus teismo procesui, dažniausiai būna ir byla baigta. Aišku, to kooperavimosi galėtų būti daugiau. Reikėtų tą informaciją, kuri vyksta teisminiuose procesuose, šalių pateikiamas aplinkybes analizuoti giliau. Parsinešti į instituciją, tada bendradarbiauti, jei yra reikalas. Galbūt pradėti  tiek su viena tarnyba, tiek su pasienio policija, galbūt teisėsaugos institucija, kur galima būtų imtis procesinių veiksmų (jeigu yra tam pagrindas). Turėti informaciją, kad VSAT turėtų informacija, kad yra probleminė šeima. Tam, kad reikalui esant, būtų galima paklausti: ar yra kito tėvo sutikimas, patvirtintas notaro? 

– Kaip greitai reikia sutvarkyti teisinio reguliavimo spragas, kad tai nebepasikartotų?

– Kadangi yra įvairaus pobūdžio teisinio reguliavimo, tai ir tos spragos neturėtų apsiriboti. Kiek dabar pasigirsta siūlymų griežtinti vaiko dokumentų atsiėmimo tvarką. Kas iš to, kad formaliai įpareigosime atvykti abu tėvus į instituciją? Bet mes neišspręsime gilesnių problemų. 

Jeigu būtų kreiptąsi į Maskvą ir į centrinę instituciją, galbūt situacija būtų rimtesnė.

– Kodėl, jūsų nuomone, Rusija sutiko grąžinti kūdikį? Atrodo, kad buvo einama teisiniu keliu. Kokia teisė čia suveikė?

– Tarptautinė teisė. Kompleksas veiksnių. Manyčiau, kad iš tikrųjų suveikė ir subjektyvusis faktorius. Panašu, kad tėvas nebuvo pasiruošęs rimtam vaiko pagrobimui. Jis buvo iš nuogirdų susirinkęs informaciją, galbūt iš interneto gavęs duomens, kokios valstybės mums yra priešininkės. Ir tikėtasi, kad bus reaguojama formaliai: kad Rusijos pilietis ir jo vaikas nebus išduotas. Ir, aišku, buvo kreiptąsi į Kaliningrado sritį, kuri – mūsų kaimynė. Jeigu būtų kreiptąsi į Maskvą ir į centrinę instituciją, galbūt situacija būtų rimtesnė.

– Kas laukia paties A. Švanio, jeigu jis sumąstytų grįžti į Lietuvą?

– Nereikia paišyti šito baubo labai smarkiai. Nes ta veikla, kuri inkriminuota – vaiko pagrobimas –  priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. Bauda, areštas, viešieji darbai arba laisvės apribojimas iki dviejų metų, jei žmogus anksčiau neteistas.