Lietuvos advokatūros nuomone, tokios institucijos visų pirma pačios turi būti maksimaliai skaidrios ir visuomenei nesudaryti net menkiausios abejonės dėl galimų korupcinių veikų toleravimo jų viduje.

Gal įprato pažeisti teisėjų nepriklausomumą?

Lietuvos advokatai pastebi, kad buvę ar esami ikiteisminių tyrimo pareigūnai yra įpratę lankytis pas teisėjus ir taip pažeisti teisėjų nepriklausomumą. Tą rodo ir visai neseniai žiniasklaidoje nuskambėjęs faktas dėl žinomo prokuroro reakcijos, kuomet jam nebuvo leista užeiti į teisėjų tarnybines patalpas.

Advokatų bendruomenės susirūpinimas dėl teisėjų nepriklausomumo pažeidimo kilo po šių metų gegužės 12 dieną vykusio Seimo plenarinio posėdžio. Jo metu STT direktorius Ž. Bartkus, atsakydamas į Seimo narių klausimus, teigė, kad STT pareigūnai bendradarbiauja tiek su prokuratūra, tiek su teismais spręsdami atskirus klausimus.

„Pareigūnų bendravimas su teisėju pats savaime nėra draudžiamas“, – sakė Ž. Bartkus Seimo salėje, gegužės 12 dieną, atsakydamas į Seimo narių klausimus apie pareigūnų bendravimą su teisėju konkrečioje byloje.

Taip pat Advokatų taryba susirūpinimą išreiškė ir dėl paviešintų STT pareigūnų susirašinėjimo „Viber“ programa turinio: „R.M. – „Viskas ok. Su teisėju kalbėjau. R.Z. – Dabar kalbėjai! – R.M. – Taip”, kuris atskleidė pareigūnų galimai neteisėtus veiksmus ar darytą poveikį teisėjo nepriklausomumui.

Pareigūnų vykdomas poveikis teisėjų nepriklausomumui sprendžiat konkrečias bylas tampa sistemine kai kurių ikiteisminio tyrimo institucijų subkultūros dalimi, kurią tarsi pareigūnai ir toliau naudoja nepriklausomai nuo savo tolesnės profesinės veiklos pasikeitimų. Įprotis „bendrauti su teisėju“ niekur nedingsta pareigūnui pakeitus darbovietę ar tapus teisėju, ar advokatu.

Nėra kontrolės

Teisėjų nepriklausomumas yra demokratinės teisės viršenybe grįstos teisinės sistemos pagrindas. Visi kontaktai su teisėjais bylos dalyviams turi būti deklaruojami, nes tik taip galima išvengti netinkamos įtakos bylose.

Lietuvos advokatūros nuomone, STT, kaip svarbiausia su korupcija kovojanti institucija, turi viešai išsklaidyti abejones dėl jos viduje netoleruojamos minėtos subkultūros, paviešinant vidaus tyrimus.

Neišsklaidytos abejonės kelia natūralius klausimus, ar tarnyboje veikia pačių pareigūnų kontrolė? Kaip yra užkardomos galimos korupcijos apraiškos teisėsaugos institucijų viduje, kad po to tie vidiniai pūliniai nepersimestų į visą teisingumo sistemą.

Nepalaiko korupcinių apraiškų

Lietuvos advokatūros pirmininko prof. dr. Igno Vėgėlės nuomone, Lietuvos advokatūra stengiasi užkardyti korupcijos galimas apraiškas ir visuomet yra prieš korupciją.

„Advokatūra niekada negins jokio asmens, kuris yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, ypač korupcinį nusikaltimą. Tačiau dar 2013 metais, neįsiklausant į Advokatūros bendruomenės prieštaravimus, buvo pataisytas Advokatūros įstatymas. Pastarasis leido buvusiems pareigūnams nelaikyti bendrojo kvalifikacijos egzamino, bet laikyti palengvintą veiklos organizavimo egzaminą ir lengvesniu keliu tapti advokatais“, – teigė I. Vėgėlė.

Advokatūra niekada negins jokio asmens, kuris yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, ypač korupcinį nusikaltimą.

Iki pat 2018 metų taip pat galiojo ir normos, kurios Advokatų tarybai neleido tikrinti norinčių advokatais tapti asmenų atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams.

Situacija kiek pasikeitė po 2018 metų, kuomet po įstatymo pakeitimų Lietuvos advokatūros iniciatyva iš pretendentų pradėta reikalauti teistumo pažymų bei įrodymų, kad pasibaigus teistumui asmuo savo aktyviais veiksmais, konkrečiais darbais atkūrė savo nepriekaištingą reputaciją.

„Per 2019-2020 metų periodą Advokatų taryba, įvertinusi kandidatų atitikimą nepriekaištingai reputacijai, atsisakė į advokatus ar jų padėjėjus priimti 10 asmenų, iš kurių net 7 buvę tyrėjai, pareigūnai ar teisėjai. Nepaisant to, kad Advokatūra atsakingai vertina kiekvieno kandidato norą būti įtrauktais į advokatus ar advokato padėjėjų sąrašus, vis dėlto įstatymą reikia griežtinti. Asmenims, teistiems už korupcines veikas, turi būti reikšmingas ribojimo laikas netapti jokia teisingumo sistemos grandies dalimi. Įstatyme turi būti numatyta ne vieno ar trejų metų laikotarpis, o daug ilgesnis laiko tarpas, – komentavo vakar dienos garsius STT vadovo pareiškimus bei galimus kovos būdus su korupcija Lietuvos advokatūros pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė. – Negalima leisti, kad susikompromitavusiems pareigūnams gelbėjimosi ratu taptų advokato praktika“.