„Teko vykdyti sprendimą ir nušalinti juos nuo darbo. Šiai dienai penkiolika darbuotojų yra nušalinti. Buvo nušalinta devyniolika darbuotojų, bet keturi darbuotojai pateikė testus ir grįžo sėkmingai į darbą“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ saugos ir rizikų valdymo vadovas Rolandas Šlepetys.
„Lietuvos geležinkeliai“ – tik viena iš įstaigų, kuri, kaip sako, vykdo tai, ką nurodė valdžia, nors dalis darbuotojų ir nepatenkinti. Vienas jų iš darbo išėjo savo noru visam laikui.
„Įtikinėjome, prašėme atskirais atvejais, bet darbuotojai pasirinko tokį kelią“, – apgailestavo R. Šlepetys.
O tie, kas testuotis nusprendė, pasirodė prie testavimo punktų. Tačiau ir čia nepasitenkinimo netrūko.
Prie mobilaus patikros punkto Kaune – milžiniška automobilių eilė
Prie mobilaus patikros punkto Kaune – milžiniška automobilių eilė
Vilmanto Raupelio nuotr.
Prie mobilaus patikros punkto Kaune – milžiniška automobilių eilė
Vilmanto Raupelio nuotr.
Prie mobilaus patikros punkto Kaune – milžiniška automobilių eilė
Vilmanto Raupelio nuotr.
Prie mobilaus patikros punkto Kaune – milžiniška automobilių eilė
Vilmanto Raupelio nuotr.
Prie mobilaus patikros punkto Kaune – milžiniška automobilių eilė
Vilmanto Raupelio nuotr.
Prie mobilaus patikros punkto Kaune – milžiniška automobilių eilė
Vilmanto Raupelio nuotr.
Prie mobilaus patikros punkto Kaune – milžiniška automobilių eilė
Vilmanto Raupelio nuotr.
Prie mobilaus patikros punkto Kaune – milžiniška automobilių eilė
Vilmanto Raupelio nuotr.
Prie mobilaus patikros punkto Kaune – milžiniška automobilių eilė
Vilmanto Raupelio nuotr.
Prie mobilaus patikros punkto Kaune – milžiniška automobilių eilė
Vilmanto Raupelio nuotr.
Prie mobilaus patikros punkto Kaune – milžiniška automobilių eilė
Vilmanto Raupelio nuotr.
Prie mobilaus patikros punkto Kaune – milžiniška automobilių eilė
Vilmanto Raupelio nuotr.
Prie mobilaus patikros punkto Kaune – milžiniška automobilių eilė
Vilmanto Raupelio nuotr.
Prie mobilaus patikros punkto Kaune – milžiniška automobilių eilė
Vilmanto Raupelio nuotr.
Prie mobilaus patikros punkto Kaune – milžiniška automobilių eilė
Vilmanto Raupelio nuotr.
Prie mobilaus patikros punkto Kaune – milžiniška automobilių eilė
Vilmanto Raupelio nuotr.
Prie mobilaus patikros punkto Kaune – milžiniška automobilių eilė
Vilmanto Raupelio nuotr.
Prie mobilaus patikros punkto Kaune – milžiniška automobilių eilė
Vilmanto Raupelio nuotr.
Prie mobilaus patikros punkto Kaune – milžiniška automobilių eilė
Vilmanto Raupelio nuotr.
Prie mobilaus patikros punkto Kaune – milžiniška automobilių eilė
Vilmanto Raupelio nuotr.
Prie mobilaus patikros punkto Kaune – milžiniška automobilių eilė
Vilmanto Raupelio nuotr.
Prie mobilaus patikros punkto Kaune – milžiniška automobilių eilė
Vilmanto Raupelio nuotr.
Prie mobilaus patikros punkto Kaune – milžiniška automobilių eilė
Vilmanto Raupelio nuotr.
Prie mobilaus patikros punkto Kaune – milžiniška automobilių eilė
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Nesąmonė. Aš nesijaučiu sergantis, jokių simptomų nėra. Dabar kas dešimt dienų aš turiu eiti testuotis arba vakcinuotis. Aš išvis nesuprantu to. Man nei tas, nei tas nereikalinga“, „manau, kad protestavimas yra vienintelė išeitis. Vis dėlto ta vakcina yra neseniai išbandyta, ateičiai norėtųsi truputį sveikesnio organizmo“, – piktinosi vilniečiai.
Virusas yra protingesnis už žmogų. Jam reikia gyvo šeimininko – žmogaus.
Registracija testui vis dar apsukinta. Vien pirmadienį skaičiuojama apie 30 tūkst. skambučių. Mobilių punktų užimtumas šiuo metu yra taip pat labai didelis. Testo reikia laukti net iki penkių dienų ar savaitės.
Tačiau šiuo metu didesnį susirūpinimą kelia COVID-19 pacientų skaičius ligoninėse.
„300 COVID-19 lovų užimtumas yra indikatorius“, – taip dar liepą kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, kai koronavirusu užsikrėtusių pacientų lovų užimta buvo tik 80. Nepraėjo net mėnuo, o skaičius 300 pasiektas. 39 galynėjasi su mirtimi reanimacijoje. Valdžiau jau yra sakiusi, kad ligonių skaičius nulems ir grįžimą prie ribojimų.
„Tie tikrai bauginantys apribojimai, apie kuriuos šiandien yra kalbama, taptų visiškai nereikalingi ir galėtų būti tiesiog išimti iš politinės dienotvarkės, jeigu mūsų žmonės nueitų ir pasiskiepytų. Štai ir viskas. Tada nereikėtų kalbėti apie jokius suvaržymus, apie kuriuos šiandien tikrai daug kalbama“, – kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.
Valdžios tikslas – jog pasiskiepytų apie 70 proc. visuomenės. Dabar bendras vakcinuotų gyventojų skaičius – 53 proc.
„Išlaikydami tokį skiepijimosi tempą, mes, ko gero, 70 proc. galėsime pasiekti iki pirmosios rugsėjo pusės“, – sakė G. Nausėda.
Tačiau jau dabar specialistai kalba, jog 70 proc. gali ir neužtekti.
„Situacija keičiasi, virusas keičiasi. Galų gale, mes turime labai mažai žinių dar. Tad kalbėti apie 70 proc. ribą tikrai nedrįsčiau, nes galbūt reikės ir 80 proc., ir 90 proc. ribos“, – šnekėjo Sveikatos apsaugos ministerijos vyr. specialistė Galina Zagrebnevienė.
Dabar, panašu, skiepijasi tie, kurie nori išsaugoti darbo vietas arba nenori ribojimų.
Vis dar dvejojantiems specialistai turi tik vieną patarimą – nebedelsti.
„Pradėjus vakcinuotis, tas procesas palengva slūgo ir praktiškai nuslūgo, jeigu nebūtų delta atmainos. Bet virusas yra protingesnis, pasirodo, už žmogų. Jam reikia gyvo šeimininko – žmogaus“, – sakė G. Zagrebnevienė.
Naujausi komentarai