Moteris kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dėl vyriškais kostiumais prekiaujančios parduotuvės „Suitsupply“, kur vaizduojamos apsinuoginusios moterys šalia kostiumais apsirengusių vyrų.

„Paaiškinimas buvo, kad tai yra vaizduojamasis menas, kad tai garsių fotografų sukurtos fotografijos. Paaiškino, kad niekas jokiu būdu nenorėjo pažeminti ar sumenkinti moters. Mes įžvelgiame moters žeminimą, menkinimą, nes moteris vaizduojama seksualizuotai“, – sakė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė Laima Vengalė-Dits.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pažeidimai nustatyti ir kitoje reklamoje. Reklamuojami trys daiktams pakabinti skirti laikikliai. Ant vieno iš jų pakabintas rankšluostis, ant kito – makaronai, o ant trečiojo – moters kūnas. Užrašas skelbia, kad gali kabinti rankšluostį, makaronus, net merginą.

„Kai vienoje kategorijoje sukabinti trys daiktai ir šalia žmogus, tai žmogus atsiranda toje pačioje eilutėje kaip daiktas, kaip alternatyva. Tai yra žmogaus sudaiktinimas, šiuo atveju pasirinkta moteris. Pasirinkta visuomenėje plačiai naudojama sąvoka, kad galima pakabinti ir merginą. Žinome, kaip tas žodis suprantamas visuomenėje. Jis turi neigiamą prasmę“, – sakė L. Vengalė-Dits.

Abiem atvejais į tarnybą kreipėsi gyventojai. Tarnyba kiekvienais metais sulaukia skundų, klausimų ar tiesiog pranešimų apie seksistines reklamas Lietuvoje.

„Yra kvailų reklamų. Dabar taip staigiai nepasakysiu. Bet šitos reklamos – nei šis, nei tas“, – sakė senjorė.

„Labai keistai pasirinkta reklama ir būdas pardavinėti drabužius. Aišku, seksas visada labai daug parduoda ir pritraukia dėmesio“, – sakė mergina.

„Daug kas pas mus daroma kvailai, bet, ką darysi?“ – kalbėjo moteris.

Reklamas pripažinus pažeidžiančiomis lygių moterų ir vyrų galimybių įstatymą, bendrovėms pasiūlyta nutraukti jų publikavimą. Tarnyba nemato, kad bausmės būtų geresnė išeitis.

„Aišku, yra galimybė taikyti baudas, bet baudos nėra labai didelės. Jos siekia nuo 100 eurų iki 2 tūkst. eurų. Pagal reikalavimą negalima skirti maksimalios baudos. Problema ta, kad paslaugos tiekėjas, sumokėjęs baudą, gali toliau tęsti savo reklamą. Tas reklaminis objektas ar ta reklama nedings. Taip nutiko ir su viena mėsos parduotuve. Nepamenu tiksliai, kuriame rajone. Buvo pakabinta apsinuoginusios moters nuotrauka. Ji dėvėjo dviejų dalių maudymosi kostiumėlį ir abiejose rankose laikė po mėsos gabalą. Parduotuvės savininkas pasakė, kad jam tai tiesiog gražu, kad reklama jam yra užsklanda nuo saulės. Jam buvo pritaikyta administracinė bauda. Jis tą baudą sumokėjo, bet reklama ir ta mergina ir toliau puošė jo langus. Bauda ne visada išgelbėja situaciją“, – sakė L. Vengalė-Dits.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė sako, kad situacija Lietuvoje kol kas vargiai keičiasi. Reklamose gausu seksualizavimo, o jų objektas dažniausiai yra moteris.

„Kuriant šią reklamą, mūsų mintis buvo patraukti dėmesį humoro forma. Lietuvių kalbos folkloro kontekste žodis kabinti vartotinas įvairioms prasmėms. Reklamą ruošėme su agentūra, kuri savo ruožtu konsultavosi su ekspertais. Reklama išėjo į rinką, tada gavome pranešimą, kuris mus tikrai nustebino. Gerbiame Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuomonę. Nenorime nieko įžeisti. Norėjome tiesiog patraukti dėmesį. Ta reklama kažkam užkliuvo, todėl ir priėmėme sprendimą ją pašalinti“, – sakė „Brasta Glass“ vadovas Edvinas Gužauskas.

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu numatyta pareiga užtikrinti, kad reklamoje ir kitoje informacijoje apie prekes ir paslaugas nebūtų pažeminimo, paniekinimo, teisių apribojimo ar privilegijų teikimo dėl asmens lyties. Taip pat negalima formuoti nuostatų, kad viena lytis pranašesnė už kitą.