Per antrąjį Seimo rinkimų turą teisėsaugos pareigūnai ketina gerokai sustiprinti budėjimą tose apygardose, kuriose per pirmąjį turą buvo ypač daug galimų balsų pirkimo atvejų.

Imsis operatyvinių priemonių

Vakar premjeras Andrius Kubilius surengė pasitarimą, kuriame kalbėta apie itin gausius skundus dėl rinkimų tvarkos pažeidimo, tarp jų – dėl galimo balsų pirkimo atvejų.

„Galima sakyti, kad nebaudžiamumas ankstesniuose rinkimuose atvedė prie to, kad atsiranda ir organizuoto balsų pirkimo. Matome požymių, jog tai tampa sistemingu reiškiniu“, – po pasitarimo sakė Vyriausybės vadovas.

Jis pareiškė tikįs, kad per antrąjį turą nebus tiek daug „susirūpinimą keliančių faktų“ dėl balsų papirkinėjimo. „Tikėčiau, kad antrasis turas bus labiau apsaugotas nuo pažeidimų. Yra žinomos “jautrios„ apygardos, joms bus skirta daugiau dėmesio“, – sakė A.Kubilius.

Anot jo, netrukus bus sudaryta speciali darbo grupė ir ji parengs įvairių įstatymų pataisas, kuriomis būtų sugriežtinta atsakomybė už rinkimų tvarkos pažeidimus.

Gali būti, kad teisėsaugos pareigūnams, be kita ko, bus suteikta teisė naudoti operatyvines priemones, aiškinantis galimus balsų pirkimo atvejus arba kitus rinkimų įstatymų pažeidimus.

„Pagal įstatymą šiandien policija negali naudoti operatyvinės veiklos metodų tokiais atvejais“, – pabrėžė policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis patvirtino, kad ši priemonė galėtų būti veiksminga, ypač aiškinantis sistemingas pastangas pirkti balsus.

Pareikšti įtarimai

Be to, teisėsaugos pareigūnus ateityje žadama įtraukti į rinkimų komisijas ir taip sustiprinti šių institucijų įgaliojimus aiškintis įvairius su rinkimų tvarka susijusius pažeidimus bei užkirsti jiems kelią.

S.Skvernelis pranešė, kad jau šįkart, per spalio 28-ąją vyksiantį antrąjį Seimo rinkimų turą, bus sustiprintas pareigūnų budėjimas tose apygardose, iš kurių gauta ypač daug skundų dėl galbūt pirktų balsų. „Antrasis turas nuo pirmojo skirsis tuo, kad apygardose, kuriose yra didesnė rizika daryti rinkimų įstatymų pažeidimus, sustiprinsime budėjimą, skirsime daugiau pareigūnų“, – teigė jis.

Tačiau jis neįvardijo nei kokios tai apygardos, nei bendro jų skaičiaus: „Mes esame pasiskaičiavę ir sudėlioję atitinkamus prioritetus, tačiau tos informacijos aš neatskleisiu.“

D.Raulušaitis pranešė, kad po pirmojo Seimo rinkimų turo pradėta 13 ikiteisminių tyrimų dėl rinkimų įstatymų pažeidimų. Tiriant bylą dėl galimo kalinių balsų pirkimo keliems asmenims pareikšti įtarimai, vienas asmuo suimtas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas pabrėžė, kad įtarimų dėl balsų pirkimo šiemet buvo tikrai nemažai. Kita vertus, pasak Z.Vaigausko, „iš principo, be tų galbūt nupirktų žmonių balsų atitinkamų partijų rezultatai nebūtų smarkiai blogesni“.

S.Skvernelis pabrėžė, kad pareigūnų turimi įrankiai užkirsti kelią panašiems nusikaltimams ir juos išaiškinti yra „bedančiai“. „Mes matome, kad tie įrankiai, kuriais šiandien disponuoja teisėsauga, yra, švelniai tariant, bedančiai, jeigu norime kovoti su šituo reiškiniu, šituo nusikaltimu“, – teigė policijos vadovas.

Paskelbs negaliojančiais?

VRK svarsto, ar poros apygardų rinkimų rezultatus pripažinti negaliojančiais. Tarp daugiausia abejonių dėl rinkimų rezultatų skaidrumo keliančių Z.Vaigauskas mini Vilniaus-Trakų, Zarasų-Visagino apygardas.

„Taip, klausimas dėl šių apygardų rezultatų patvirtinimo svarstytinas, kai kurie komisijos nariai kelia tokius klausimus, ir jie bus svarstomi“, – teigė Z.Vaigauskas.

Dėl galimo balsų pirkimo organizavimo Zarasų-Visagino apygardoje prokuroras prašo panaikinti Darbo partijos kandidato Rimvydo Podolskio neliečiamybę.

VRK gali rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje pripažinti negaliojančiais, jeigu nustato, kad šiurkštūs įstatymų pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba apygardoje, arba dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo esminę įtaką rinkimų rezultatams.