Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugsėjo 24-spalio 7 dienomis atliktos apklausos duomenimis, 14 proc. respondentų palaiko didžiosios dalies politinių partijų pasirašytą susitarimą iki 2030 m. išlaidas krašto apsaugai padidinti iki 2,5 proc. BVP.

13 proc. apklaustųjų norėtų, kad analogiškas nuošimtis būtų skiriamas greičiau - 2025-aisiais. 36 proc. apklausos dalyvių sakė maną, kad toliau auginti išlaidų gynybai nereikia, nes pakanka įgyvendinti minimalų NATO reikalavimą skiriant 2 proc. BVP.

Tuo tarpu 29 proc. atsakė, kad krašto apsaugai Lietuvoje išleidžiama per daug ir šią sumą reikėtų mažinti, lėšas skiriant kitoms sritims. 8 proc. respondentų pateiktu klausimu nuomonės neturėjo.

Tokie rezultatai pradžiugino saugumo srityje dirbančius politikus - tiek Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas, tiek jo pavaduotoja konservatorė Rasa Juknevičienė tvirtino manantys, kad apklausa rodo augantį gyventojų sąmoningumo lygį.

„Tokie rezultatai rodo žmonių sąmoningumą bei suvokimą, kad du kartus per praėjusį šimtmetį nepriklausomybę turėjusi atkurti Lietuva privalo rūpintis valstybės saugumu. Čia turi būti bendras sutarimas“, - Eltai sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LŽVS) frakcijai priklausantis V. Bakas.

Lyginant su tuo, ką turėjome iki Krymo aneksijos, iki tol, kol Vladimiras Putinas pradėjo Rusijos agresiją Ukrainoje, yra didžiulis pokytis žmonių supratime.

R. Juknevičienė prisiminė, kad, jai 2010 m. einant krašto apsaugos ministrės pareigas, atlikta panaši apklausa rodė, jog krizės metu už išlaidų krašto apsaugai mažinimą pasisakė daugiau nei 80 proc. gyventojų.

„Lyginant su tuo, ką turėjome iki Krymo aneksijos, iki tol, kol Vladimiras Putinas pradėjo Rusijos agresiją Ukrainoje, yra didžiulis pokytis žmonių supratime. Ir tai, kad apie 30 proc. vis dar mano kitaip, deja, taip yra. Tačiau manau, kad yra išaugęs supratimas mūsų visuomenėje, kad šitą valstybę galime išsaugoti tik turėdami atitinkamą požiūrį į gynybą“, - tvirtino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovė.

Apklausos rezultatus teigiamai vertino ir Eltos kalbinti politologai, pažymėję, kad nors nuo savo krašto apsauga paskatinusios susirūpinti Krymo aneksijos praėjo ketveri metai, geopolitinis realizmas neužleido vietos žmogiškam skepsiui dėl investavimo į ateitį.

„Žmonės mato, kad pinigai yra pinigai, tačiau krašto apsauga, laisvė, savarankiškumas ir nepriklausomybė yra aukščiau nei, sakykim, buitiniai lėšų paskirstymo momentai. (...) Turint omenyje, kad tai vyksta jau ketvirti metai, galima teigti, jog žmonių dėmesys nėra išblaškytas. Jie nuo temos gal ir pavargę, bet vis tiek supranta, kad ji yra svarbi. Tai yra labai gera žinutė“, - aiškino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Deividas Šlekys.

Panašios nuomonės laikėsi ir TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė. Jos teigimu, krašto apsaugos klausimas padalija mūsų šalies gyventojus į skirtingas stovyklas, ypač kai kalbama apie karinių pajėgų didinimą.

„Visada buvo nemaža dalis visuomenės, kuri mano, kad mes neturėtume ginkluotis, kad esame maža šalis ir nėra prasmės bandyti tokiu būdu saugotis, o labiau reikia stengtis tyliai ramiai niekam neužkliūti, - Eltai sakė A. Ramonaitė. - Žmonės supranta, kad krašto apsaugai skiriamos biudžeto lėšos negali būti paskirtos socialinėms reikmėms. Nestebina tokie atsakymai, bet smagu, kad didesnė dalis vis dėlto palaiko (išlaidas gynybai. - ELTA)“.

Abu politologai pažymėjo, kad nemažą vaidmenį kalbant apie gyventojų požiūrį į krašto apsaugą atlieka politikų vienybė. Esą, kol partijos nenaudoja krašto apsaugos kaip rinkimų įrankio, visuomenė neturi papildomų paskatų susipriešinti.

Apklausos rezultatai rodo, kad mažesnį krašto apsaugos biudžetą matyti dažniau linkusios moterys, vyresni nei 50 metų žmonės, mažesnių miestų gyventojai, respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis (iki 600 eurų per mėnesį), pensininkai, rusų tautybės gyventojai, kairiųjų pažiūrų žmonės.

A. Ramonaitė prisiminė, kad atliekant tyrimus, susijusius su visuomenės požiūriu į gynybą, gyventojai teigiamai vertina įvairias su krašto apsauga susijusias priemones, bet ne tam skirtas išlaidas.

„Jei klausiama, ar teisinga grąžinti šauktinius, ar mokykloje reikėtų vaikams įvesti karines pamokas, palaikymas visoms šitoms priemonėms pakankamai nemažas. Bet kai atsiremiama į pinigus, atsiranda lyginimas ir galvojimas apie kitus poreikius“, - aiškino profesorė.

A. Ramonaitė teigė, kad anksčiau atlikti tyrimai rodo, jog karinės grėsmės nėra pirmas Lietuvos visuomenės prioritetas. Esą daugiau galvojama apie kitas grėsmes, tokias kaip socialinis saugumas ar emigracija. Tuo tarpu D. Šlekys pastebėjo, kad ne visiems visuomenės nariams gali būti aišku, kur išleidžiami krašto apsaugai skiriami pinigai, o tautinių mažumų atstovai išlaidas gynybai sieja su priešiškumu konkrečioms valstybėms.

„Politikai turėtų kiek įmanoma laikytis partijų susitarimo ir pabrėžti, kad krašto gynyba nevalgo nei pensijų, nei stipendijų, nei sveikatos sistemos. Krašto gynyba yra visų reikalas, o lėšų kol kas turime, tad reikėtų ramesnio, valstybiškesnio kalbėjimo ir aiškinimo“, - sakė TSPMI docentas.

Paklausus, kaip reikėtų vertinti tai, kad išlaidas gynybai skeptiškiau vertina Lietuvos rusai, D. Šlekys paragino neskubėti jų teisti, paaiškindamas, kad rusų mažumos gyventojai gali būti palankūs Rusijos valstybei, bet ne jos valdžiai.

„Turime pripažinti, kad kai kalbame apie gynybos biudžetą, kariuomenę ir NATO, mes įvardijame Rusiją kaip priešininkę, ir kalbame apie jos kėslus. Su tuo viskas yra gerai, bet yra piešiamas negatyvus Rusijos vaizdas, ir rusai gali pradėti galvoti, ar mes esame nusistatę prieš Rusiją ar prieš V. Putino režimą“, - aiškino karybos ekspertas.

A. Ramonaitė antrino kolegai, sakydama, kad gana natūralu, jog rusų tautybės žmonės nelaiko Rusijos priešiška, todėl ir gynybos išlaidų didinimas įsisąmoninamas kiek kitaip.

„Gal toks mąstymas ir yra natūralus, bet gali būti, kad veikia ir Rusijos televizijos kanalų žiūrėjimas. Nors tam tikra prasme ten transliuojamos prieštaringos žinutės, yra bandoma parodyti, kad Rusijos nereikia traktuoti kaip priešo. Dar vienas aspektas - giminės Rusijoje, su kuriais yra bendraujama. Todėl ir požiūris vėlgi yra truputį kitoks nei tų, kurie neturi to asmeninio santykio su Rusija“, - sakė profesorė.

Politikų manymu, norint įtikinti visuomenę, kad išlaidas krašto apsaugai privalu didinti ir toliau, reikės pasitelkti švietimo sistemą. Juolab kad partijos įsipareigojo gynybai skirtą nuošimtį iki 2030 m. kilstelėti iki 2,5 proc. BVP.

„Tam, kad Lietuva būtų pajėgi NATO narė, kad įsitrauktų į atgrasymo procesą, kad galėtume taikiai kurti savo valstybę, mums reikia plėtoti savo pajėgumus. Ir mums reikia finansavimo, kuris nebūtų priklausomas nuo procentų, bet nuo to, kokių pajėgumų reikia gynybinei funkcijai atlikti“, - tikino R. Juknevičienė.

NSGK pirmininko manymu, svarbu sukurti saugumo sistemą, kuri, pasak politiko, nėra proginė ir nepriklauso nuo to, vyksta Krymo aneksija, ar ne. V. Bako manymu, tokia sistema grindžiama visuomenėje pasiekus konsensusą, kurį pasiekti reikės ir Lietuvoje.

„Kada kalbame apie visuomenės atsparumo ugdymą, turime suvokti, kad tai yra ilgalaikiai dalykai, kurie prasideda dar mokyklos suole. Kalbame apie supratimą, kad valstybės saugumas yra pagrindinė valstybės gyvavimo ir pažangos prielaida“, - tikino V. Bakas.

ELTA primena, kad rugsėjį Lietuvos politinės partijos, išskyrus opozicijoje esančius socialdemokratus, pasirašė susitarimą „Dėl Lietuvos gynybos politikos gairių“. Susitariama nuosekliai didinti gynybos finansavimą - skirti ne mažiau kaip 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, taip pat laikytis krašto apsaugos asignavimų kasmetinio didinimo principo ir ne vėliau kaip 2030 m. skirti ne mažiau kaip 2,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.