Pereiti į pagrindinį turinį

Ar Lietuvai reikia įstatymo, ribojančio maisto švaistymą?

2022-11-03 16:05
DMN inf.

Maisto švaistymas – neišnaudota galimybė pamaitinti alkstančius. Statistika rodo, kad dėl maisto nepritekliaus kenčia kas devintas Lietuvos gyventojas. Tačiau žmonių, išmetančių valgį, vis dar labai daug. Beveik 400 tūkstančių tonų maisto kasmet atsiduria šiukšlinėse, tvirtina LNK.

P.Peleckio / BNS nuotr.

„Vienas Vilniaus regiono gyventojas į mišrias komunalines vidutiniškai išmeta apie 45 kg maitso atliekų“, – tikino Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro vadovas Tomas Vaitkevičius.

„Maisto švaistymas yra be galo opi problema. Kylant maisto kainoms, sunkėjant ekonominei situacijai, žmonėms pritrūksta maisto“, – sakė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Tyrimai rodo, jog vienam Lietuvos gyventojui per metus tenka virš 140 kg iššvaistyto maisto. Politikai nori per šešerius metus šį skaičių sumažinti perpus. Tiesa, Seimo narių noras įstatymo įpareigoti nebemėtyti nesuvalgyto maisto svarstymo stadijos gali net nepasiekti. Seimo teisininkai tikina, kad siūlomas projektas galimai prieštarauja konstitucijai.

„Mes užregistravome įstatymo pataisą tam, kad visas maistas, kuris tinkamas vartoti ir šiuo metu patenka į utilizaciją, būtų atiduodamas žmonėms, kurie kenčia nepriteklių“, – aiškino Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

„Maisto bankas“ per metus išgelbėja apie 6 tūkst. tonų maisto. Būtų galima jo išsaugoti ir daugiau. Tačiau dalis ūkininkų, prekybininkų bei maitinimo įstaigų vis dar utilizuoja nesunaudotus produktus.

Ūkininkai bijo atiduoti labdarai produktus, nes galvoja, kad tai sukels tam tikrų mokestinių sunkumų.

„Ūkininkai bijo atiduoti labdarai produktus, nes galvoja, kad tai sukels tam tikrų mokestinių sunkumų. Labai svarbu priimti įstatymus, kurie neleistų jokio tinkamo maisto išmesti“, – įsitikinęs S. Gurevičius.

Ekspertai sako, kad atskiras maisto surinkimas jo švaistymo problemos neišspręstų. Esą šią įsisenėjusią bėdą spręsti reikėtų mokant visuomenę saikingo vartojimo.

„Maisto vartojimas turi būti žymiai atsakingesnis. Pirmiausiai – mes neturime turėti perteklinio maisto, nes išleidžiame pinigus, nesirūpiname gamta, sukeliame daugybę pasekmių“, – sakė T. Vaitkevičius.

Dalies prekybininkų užsispyrimas parduoti paskutinės galiojimo dienos produktus itin didina švaistomo maisto kiekį. Nors parduotuvių tinklai gana noriai aukoja ilgo galiojimo maistą, mėsos bei pieno produktai labdarai atiduodami kur kas rečiau.

„Dažnai parduotuvėse jie laikomi iki pačios paskutinės minutės ir jau po to nei labdaros organizacija, nei niekas kitas su tuo produktu nieko daryti negali“, – pasakojo S. Gurevičius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

 

 

Sugedęs ir išmestas maistas kelia ne tik švaistymo problemą. Į bendras šiukšles metamos valgio atliekos smarkiai apsunkina ir rūšiavimą.

„Turbūt čia ir yra didžiausia to problema, kai maistą išmetame į mišrų komunalinį srautą“, –  sakė T. Vaitkevičius.

Prie maisto išsaugojimo turėtų prisidėti ne tik atitinkamos organizacijos, bet ir gyventojai. „Reikia labai gerai pagalvoti, ar man tikrai reikia šito maisto, kiek aš jo pasigaminsiu. Turbūt reikia reaguoti   ne tik į akcijas, bet ir į savo galimybes gaminti ir suvartoti tą maistą. Ir dalintis maistu. Jei nesuvalgėme vieną dieną, tai galvoti, ar galėčiau jį ir rytoj, poryt suvalgyti. Gal pasidalinti su skurstančiais, o gal su kaimynais, “ – sakė A. Gedvilienė.

Šiais metais prašančių maisto paramos yra 10 tūkst. daugiau nei pernai. „Maisto bankas“ valgio davinius tiekia daugiau nei 170 tūkst. Lietuvos gyventojų. 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų