- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vietoje Gegužės 1-osios laisvadienio siūloma pridėti dieną prie atostogų. Ką apie tai mano darbdaviai? Tai aiškinosi LNK žurnalistas su Darbdavių konfederacijos vadovu Danu Arlausku.
„Yra trys dalykai: politinis, ekonominis ir emocinis. Jei kalbėsime apie darbdavių poziciją, mums liberalų siūlymas yra palankus. Todėl, kad ekonomiškai yra geriau pridėti prie atostogų vieną dieną negu kokį trečiadienį, ketvirtadienį ar penktadienį – priklausomai nuo to, kada išpuola ta diena, kai reikia švęsti. Ir tada žmonės prieš ar po gegužės 1 d. dirba kaip švęsdami. Ekonomiškai taip. Bet politiškai kiekviena šventė turi turėti tam tikrą prasmę. Pavyzdžiui, Joninės. Kokią jos turi turėti prasmę? Galbūt liberalams vertėjo pradėti nuo Joninių? Todėl, kad su Gegužės 1-ąja žmonės save tapatina „Mes dirbantieji, čia mūsų šventė“. Ne dėl to, kad kažkas kažką engia, bet dėl to, kad tai – mūsų šventė. Bet politiškai jau kai kurių rudimentų atsikratėme: visokių balvonų, kurie kažkur buvo pastatyti. Tuo metu toje politinėje sistemoje jie buvo logiški. Dabartinėje politinėje sistemoje – nelogiški. Tada ir kyla klausimas: kodėl jie ten stovi? Kodėl turime švęsti tai? Šventės turi būti prasmingos. Žinoma, Kovo 11-oji, Vasario 16-oji. Galbūt netgi Sausio 13-oji, nors tai būtų nebe šventė, o tam tikras minėjimas. Taip kalbu, nes prieš laidą apklausiau apie porą dešimčių žmonių, ką jie galvoja“, – sakė D. Arlauskas.
– Ir ką jūsų mikrosociologinis tyrimas sako?
– Vieni klausė: o tai gal Boso dieną reikia švęsti – juk jie kaip ir suteikia darbo vietą, mes juos sveikiname? Kiti siūlė švęsti žemdirbių šventę, nes mūsų kraštas – žemdirbių kraštas. Todėl ir Gegužės 1-ąją švęsti labai paranku, nes pradedamos sodinti bulvės, einama į daržus. Vis tiek juk neiname į gatvę su transparantais.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Bet Lietuvoje yra ir daug tikinčiųjų. Tikintieji galbūt siūlytų Gegužės 1-ąją perkelti į laisvą Kūčių dieną.
– Tikintieji turi Žolinę. Galų gale, yra ir Velykos, ir Kūčios. Tai būtų pakankamai prasminga. Galbūt. Tuo labiau, kad per Kalėdas žmonės atsipalaidavę, kažkokie planai yra įvykdyti. Žinokit, žmonės skeptiškai žiūri į siūlymą pridėti tą dieną prie atostogų.
– O kaip į tai žiūri darbdaviai? Viena papildoma diena prie atostogų – kiek ji kainuotų darbdaviams?
– Kadangi panaikinama Gegužės 1-oji, pridedame ją prie atostogų. Ekonomine prasme geriau pridėti prie atostogų, kadangi ne visi darbuotojai vienu metu išeina. Juk Gegužės 1-ąją nedirba visi. Ekonomiškai tai yra didesnė našta, nei pridėti prie atostogų. Mums šia prasme tinka.
– Bet gal kai kas pasakytų, kad ne visi žmonės per metus spėja išnaudoti visas atostogų dienas? Ir jos keliasi ir keliasi, kol galiausiai tiesiog kažkur išnyksta
– Čia – žmogaus pasirinkimas. Esame suaugę žmonės. Jeigu tą dieną pamiršta arba ji tiesiog dingsta po kažkiek laiko – toks žmogaus pasirinkimas.
– Profsąjunga sako, kad ši diena nėra sovietinė šventė, kad ji yra tarptautinė, minima kitose šalyse. Kaip jums jų priekaištai?
– Manau, jie turi pagrindą. Tai – emocinis faktorius. Emociškai liberalų vietoje būčiau pradėjęs ne nuo Gegužės 1-osios, o nuo Joninių. Todėl, kad tai sukels bereikalingas įtampas. Tai nebus taip paprasta. Juolab kad tie žmonės, su kuriais kalbėjau, su politika nieko nesieja. Todėl emocine prasme manau, kad žmonės blogai jausis. Kurį laiką. Po kiek laiko visi viską pamirš ir viskas atsistos į savo vietas. Politine prasme mes turime daryti tam tikrus žingsnius. Man labai patinka pamokymas: „Palik praeitį ir ateisi į ateitį“.
– Kaip apskritai darbdaviai žiūri į laisvas dienas? Gal iš tikrųjų jų yra per daug?
– Viskas sužinoma lyginant. Mes konkuruojame globalioje ekonomikoje. Bendrą vidinį produktą apsprendžia tai, kiek žmonės dirba ir koks produktyvumas. Mes Europos Sąjungoje esame per viduriuką. Yra tokių, kurie turi daugiau, o yra ir tokių, kurie turi mažiau laisvų dienų. Todėl sakyti, kad pas mus jų yra per daug, tikrai nedrįstu.
– Yra tokių dienų, kurios nevertos būti laisvadieniais?
– Joninės – vienareikšmiškai. Man kyla abejonių ir dėl Žolinių. Čia labai katalikiška, ne krikščioniška šventė. Tai kiek čia pas mus katalikų? Kiekvienais metais jų vis mažėja. Jei paklaustume tikinčiųjų, su kuo ją sieja ir dėl ko ją švenčia, labai nedidelis procentas žino, kas apskritai tai yra.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šiemet aptikta beveik pusšimtis naujų smegduobių
Per pirmąjį šiemet smegduobių skaičiavimą rastos 49 naujos smegduobės, pranešė Lietuvos geologijos tarnyba. ...
-
Naujasis Kalėjimų tarnybos vadovas: esminis tikslas – kad nuteistieji pas mus negrįžtų11
Teisingumo ministerijoje penktadienį priesaiką davęs ir penkerių metų kadenciją pradėjęs Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) direktorius Mindaugas Kairys teigia, kad pernai reformuota kalėjimų sistema žengė į naują istorinį etapą, kuris bus tęs...
-
Nacionalinio diktanto nugalėtojais tapo trys be klaidų jį parašę gyventojai2
Nacionalinio diktanto nugalėtojais tapo trys be klaidų jį šeštadienį parašę suaugusieji, apdovanotos ir kartą suklydusi raštingiausia moksleivė bei užsienio lietuvė. ...
-
Per rinkimus – stipresnės policijos pajėgos3
Sekmadienį vykstant prezidento rinkimams ir referendumui, policija stiprina pasirengimą – žada atidžiau stebėti viešąją erdvę, rinkimų dieną budės ir gausesnės uniformuotų bei neuniformuotų pareigūnų pajėgos. ...
-
Seime vyks Demokratijos žinių konkurso finalas4
Šeštadienį Seimo rūmuose Vilniuje vyks Demokratijos žinių konkurso finalas. ...
-
Įspūdingas reginys: danguje pasirodė magiška Šiaurės pašvaistė9
Lietuviai vėlų penktadienio vakarą socialiniuose tinkluose dalijasi įspūdingo reginio vaizdais – dangaus skliautą nušvietė Šiaurės pašvaistė. ...
-
Per pratybas „Perkūno griausmas“ išryškėjo keistini teisės aktai, sako V. Rupšys9
Penktadienį pasibaigus didelio masto nacionalinėms karinėms pratyboms „Perkūno griausmas“, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigia, kad jos atskleidė keistinus teisės aktus, kitus tobulintinus elementus sprendimus priimant...
-
Š. Narbutas: ne aš šioje istorijoje buvau svarbiausias35
Ketverius metus teisėsaugos tryptas verslininkas, visuomenininkas Šarūnas Narbutas galutinai išteisintas. „Neišprotėjau, nepalūžau, nors spaudimas buvo daromas didžiulis“, – sako jis. ...
-
L. Kasčiūnas: gerinant karinį mobilumą, reikia kalbėti apie Lazdijų kelio modernizaciją5
Lietuvoje vykstant sąjungininkų divizijų perdislokavimo pratyboms „Didžioji kvadriga 2024“ („Grand Quadriga 2024“), krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad tarptautiniai susisiekimo projektai padeda didinti k...
-
G. Landsbergis britų televizijai: V. Putinas blefuoja apie branduolinio ginklo panaudojimą
„Raudonas linijas reikia brėžti ne Vakarams, bet Vladimirui Putinui“, – sako Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis per BBC pokalbių laidą „Hard Talk“. ...