Kokios universitetinės aukštosios mokyklos veiktų po pertvarkos?

Darbo grupė siūlo, kad Vilniuje ir Kaune veiktų du plačios aprėpties universitetai, du technologijų universitetai būtų Vilniuje ir Klaipėdoje. Kaip specializuotos akademijos veiktų Kaune esantis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, dabar veikiančių menų akademijų – Vilniaus dailės akademijos bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos – junginys, planuojama kurti Policijos akademiją. Pertvarka nekeis Karo akademijos ir kunigų seminarijų statuso.

Kokių universitetinių mokyklų neliks?

Savarankiškumo netektų Lietuvos edukologijos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Šiaulių universitetas – juos siūloma jungti prie Vilniaus universiteto. Darbo grupė siūlo, kad planuojamą kurti Kauno universitetą sudarytų šiuo metu veikiantys Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas bei Lietuvos sporto universitetas. Viena aukštąja mokykla taptų Vilniaus dailės akademija bei Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

Ar universitetinis mokslas išliks regionuose?

Atskiras universitetas liktų Klaipėdoje, o Šiauliuose ir Panevėžyje veiktų Vilniaus ir Kauno universitetų padaliniai.

Kokios kolegijos veiks po pertvarkos?

Siūloma, kad veiktų devynios kolegijos: Vilniaus kolegijos ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos junginys, Kauno kolegijos, Kauno technikos kolegijos ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos junginys, Klaipėdos valstybinė kolegija, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, taip pat Šiaulių valstybinė kolegija, Panevėžio kolegija, Alytaus kolegija, Marijampolės kolegija ir Utenos kolegija.

Kaip keisis studijų pasirinkimas?

Žadama sumažinti studijų programų skaičių ir pritaikyti jas darbo rinkos poreikiams. Programų turėtų sumažėti nuo 1800 iki 700.

Kada įvyks reforma?

Numatoma 2018 metais priimti studentus mokytis naujai suformuotose aukštosiose mokyklose. Susijungus aukštosioms mokykloms, studentai gaus naujos mokyklos diplomą. Tai galios ne tik priimtiems po sujungimo asmenims – anksčiau įstoję studentai naujos aukštosios mokyklos diplomą gaus, jeigu naujame universitete, kolegijoje ar akademijoje studijuos daugiau nei pusę studijų laiko.

Kaip reaguoja universitetai?

Vilniaus universitetas ir Kauno technologijos universitetas sutinka su pertvarka, bet pabrėžia investicijų poreikį.

Mykolo Romerio universiteto rektorius sako, kad jo vadovaujamoje aukštojoje mokykloje teisės studijos turėtų likti autonomiškos nuo Vilniaus universiteto.

Šiaulių universitetas prieštarauja darbo grupės siūlomam Vilniaus universiteto fakulteto statusui. Jis sutiktų tapti specializuotu universitetu ar akademija.

Vytauto Didžiojo universiteto nuomone, vienas universitetas Kaune reikštų grįžimą į sovietmetį. Rektoriaus požiūriu, nutarus, kad visgi bus vienas universitetas, istoriškai teisingiau būtų mieste palikti Vytauto Didžiojo vardo aukštąją mokyklą. Jis taip pat sako, kad vieno universiteto kūrimas iš Kauno atimtų dalį studijų, iškiltų grėsmė laisvųjų studijų sistemai, taikomai Vytauto Didžiojo universitete.