Savo ruožtu parlamentarė Aušra Maldeikienė sako, kad premjero Sauliaus Skvernelio pasisakymas dėl mokytojų algų yra moralinis užribis.

Vyriausybės vadovas S. Skvernelis, su švietimo profsąjungų atstovais aptaręs, kiek lėšų iš kitų metų biudžeto bus skiriama švietimo darbuotojams, pareiškė, kad mokytojai kitais metais gali tikėtis kiek didesnio užmokesčio pirmiausiai dėl pasikeisiančios mokesčių tvarkos. Vis dėlto premjeras priduria, kad dar didesnius atlyginimus pedagogams ir dėstytojams bus galima mokėti tada, kai bus sutvarkytas jų darbo krūvis ir pagerės mokinių rezultatai.

Rezultatus galima pagerinti „vienu mostu“

Buvęs KTU gimnazijos vadovas B. Burgis sako, kad vyriausybė seniai mano, jog mokytojas turi dirbti iš pašaukimo.

„Tačiau viskas nėra taip paprasta. Iš tiesų bėda, kad yra daug mokytojų, kurie neturėtų dirbti mokyklose – jie neturi nei gebėjimų, nei pašaukimo. Kita vertus, tam, kad mokyklose dirbtų labai geri mokytojai iš didžiosios raidės, reikia, kad jie būtų orūs, gerbiami ir gautų solidų atlyginimą. Dar prieš dešimt metų siūliau, kad žmonės, kurie dirba mokyklose ir laiko save mokytojais, galėtų įsivertinti. Siūliau, kad būtų lietuvių ir užsienio kalbų testas, kompiuterinis ir profesinis raštingumas. Kai kurie, ko gero, patys išeitų susipratę, kad jie ten netinkami. O likusiems reikia padidinti atlyginimą dvigubai“, – siūlo B. Burgis.

Pasak eksperto, dabartiniai mokytojų atlyginimai yra patyčios: „Išeina verslininkai, politikai iš mokyklų ir gauna milžiniškus atlyginimus, o tas, kuris juos paruošia, yra vargeta. Kur teisybė? Kaip gali būti, kad tas, kuris paruošia tą, kuris gali daug uždirbti ir turėti prestižą, negali į jį lygiuotis? Mokytojai yra pažeminti ir niekinami.“

Išeina verslininkai, politikai iš mokyklų ir gauna milžiniškus atlyginimus, o tas, kuris juos paruošia, yra vargeta. Kur teisybė?

Tuo metu mokinių rezultatai, pasak B. Burgio, yra tokie, kokius nori matyti valdžia. „Daugybę metų sakiau, kad tai, kas yra mokyklose, niekaip neatsispindi Nacionalinio egzaminų centro rezultatuose. Todėl vieną kartą reikėtų atsipeikėti ir sąžiningai įvertinti, kas vyksta mokyklose nuo pirmos klasės. Reikia keisti viską – pradedant mokymo planais, programomis, ir baigiant tais, kurie to moko“, – LRT.lt kalbėjo B. Burgis.

Jo žodžiais, rezultatus galima pagerinti „vienu mostu“. „Kas yra tas skaičius, kurį gauna moksleivis? Kas yra 65 iš valstybinio egzamino? Ne, tai ne procentai ir ne balai. Mokytojai, susitarę su Nacionaliniu egzaminų centru, gali per vienus metus dvigubai pakelti rezultatus. Kokios problemos? Supaprastinkim dar egzaminų užduotis, sutarkime dėl naujos vertinimo sistemos, kad už vieną tašką gauni 10 balų – ir viskas bus gerai“, – dėstė B. Burgis.

Dėl to, pasak B. Burgio, mokymosi rezultatai gali „pagerėti“, bet tai esą anaiptol nereikš, kad pagerėjo mokymo kokybė. „Tai – pats baisiausias dalykas. Galima padaryti visišką diversiją švietime, pagerinant rezultatus esant blogesniam mokymuisi“, – pridūrė buvęs KTU gimnazijos direktorius.

Vis tik, pasak B. Burgio, švietimui skiriamos milžiniškos lėšos, todėl pirmiausią esą reikia pažiūrėti, kur jos nukeliauja.

„Pradėkim nuo to, kad nereikia mokėti tiems, kurie nėra mokytojai. Reikia leisti turėti normalų ar didesnį krūvį tikriems mokytojams ir jiems iš karto mokėti iš tų pačių lėšų. Faktas, kad reikia mažinti mokytojų skaičių, nes sumažėjo mokinių. Be to, negalima švaistyti švietimui skirtų lėšų visokiems nereikalingiems dalykams – prikurta daugybė prielipų prieŠvietimo ir mokslo ministerijos, klaiku žiūrėti, kuo jie užsiima. Švaistomos lėšos ir pratybų sąsiuviniams. Nereikia spausdinti kasmet naujų vadovėlių – koks mokytojas, jei kasmet turi turėti naują vadovėlį?

Taip pat reikia, kad mokytojas, baigęs aukštuosius mokslus, būtų toks, kaip Danijoje. 1990-aisias buvau ten stažuotėje ir apstulbau, kai pasakė, kad Danijoje, baigęs edukologijos mokslus, gali dėstyti bet ką. Paklausiau, ar galėtų dėstyti ir danų kalbą, ir matematiką, o man atsakė: nori pasakyti, kad žmogus, baigęs mokyklą ir universitetą, tiek nemoka danų kalbos ir matematikos, kiek reikia mokiniams? Ir jie 100 proc. teisūs. Pas mus yra didžiausi apribojimai. Nėra jokios išminties ir politinės valios“, – LRT.lt kalbėjo B. Burgis.

A. Maldeikienė: tai – klasikinis cinizmo pavyzdys

Parlamentarė A. Maldeikienė sako, kad premjeras S. Skvernelis tokiu savo pasisakymu apie mokytojus „aiškiai pademonstravo, kad klaikiai nekenčia vaikų“.

„Mokytojai yra pervargę ir išnervinti, apimti visiškos nežinios. Didele dalimi – vyresnio amžiaus, nes jaunimui tas darbas jei ir patinka, jį palieka, nes negali išgyventi.  Premjeras pastaruoju metu labai ciniškai skirsto, kas vertas, kas ne. Jo akimis, vertas kokio nors dėmesio tas, kurio pajamos yra didesnės nei 6 tūkst. eurų per mėnesį. O čia žmogus visą gyvenimą dirbo mokykloje ir dėstė už kapeikas. Vis dėlto norėčiau sužinoti, kodėl, išaugus BVP, pastaruosius 25 metus būtent šitas viešasis sektorius – mokytojai – taip ir lieka už borto? Kada tie visi verslininkai pradės dalintis? Tiksliau, niekada nesidalins“, – LRT.lt kalbėjo politikė.

S. Skvernelis yra akivaizdus melagis todėl, kad tas žmogus praėjusią vasarą kalbėjo viena, o dabar kalba kita. Tai yra klasikinis cinizmo pavyzdys, kuris verčia Lietuvos žmones visiškai nusivilti politika.

Pasak A. Maldeikienės, tokie pasisakymai apie mokytojus ir jų atlyginimus žmones verčia visiškai nusivilti politika. „S. Skvernelis yra akivaizdus melagis todėl, kad tas žmogus praėjusią vasarą kalbėjo viena, o dabar kalba kita. Tai yra klasikinis cinizmo pavyzdys, kuris verčia Lietuvos žmones visiškai nusivilti politika. Žmogus, eidamas į rinkimus, turi pasakyti, ką jis darys. Jie sakė, kad rūpinsis ir tai bus jų prioritetas, o dabar sako, kad nesirūpins. Tai reikia turėti visiškas kiaulės akutes, kaip sako lietuvių tauta, kad šitaip keistum savo nuomones“, – piktinosi A. Maldeikienė.

Kaip teigia parlamentarė, mokyklose esą išties nėra viskas gerai, tačiau mokytojai neturi apibrėžtumo, yra persidirbę, o vasarą turi uždarbiauti užsienyje. „Minties, kad vasarą mokytojai nieko neveikia, eskalavimas yra absurdiškas. Dauguma mokytojų pastaruoju metu važiuoja į užsienį, kad galėtų susimokėti komunalinius mokesčius, nes algų neužtenka! Man atrodo, mes turime absoliutų ciniką, kokio gal net nėra buvę. Tai yra pasiektas užribis“, – LRT.lt komentavo A. Maldeikienė.

Maža to, pasak A. Maldeikienės, dėl tokios situacijos daugelis tėvų pradeda leisti vaikus į privačias mokyklas, kuriose mokytojai turi šiek tiek geresnes sąlygas. „Ką tai reiškia vidurinės klasės žmonėms, kurie gerbia išsilavinimą? Tai reiškia, kad jie savo vaikams turi ieškoti privačių mokyklų. Tu bijai atiduoti savo vaiką pervargusiam mokytojui, nes nežinai, kas bus. Padorių valstybinių mokyklų, be abejo, yra, bet pradedi ieškoti alternatyvų, kur būtų mažesnis kiekis pavargusių mokytojų. Tada bandai kapanotis ir turi išleisti didelį kiekį pinigų, nors ir taip moki didelius mokesčius“, – apibendrino A. Maldeikienė.

Politikė teigė, kad jai jau „nebeišeina gerbti S. Skvernelio“: „Man dabar bus sunku pamatyti S. Skvernelį. Psichologiškai sunku todėl, kad yra peržengtos ribos, kai gali žmogų gerbti. Man jo gerbti jau nebešeina. Jis tikriausiai manęs niekada negerbė. Kaip reikia klaikiai nekęsti vaikų, kad šitaip pasakytum... Net ne mokytojų, o vaikų“, – LRT.lt teigė A. Maldeikienė.

„S. Skvernelis groja keturiomis rankomis“

Žurnalistas G. Dabašinskas, taip pat dirbantis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vedėju, sako, kad, nors premjeras pasisakė ir apie naują mokesčių tvarką, viešojoje erdvėje išryškėjo antroji komentaro dalis, kurioje kalba apie geresnius mokinių rezultatus.

„Galima būtų pajuokauti, kad ir policininkų atlyginimus būtų galima indeksuoti priklausomai nuo nusikaltimų ar eismo įvykių skaičiaus. Akivaizdu, kad su viešuoju kalbėjimu yra problemų. Pamenu, aštuntame dešimtmetyje buvo filmas „Grojimas keturiomis rankomis“ su Jean-Paul Belmondo. Tai premjeras dabar panašioje situacijoje – herojus, kuris stengiasi groti keturiomis rankomis, nes reikia ir mokesčius sutvarkyti, ir atlyginimus kelti, ir viską daryti vienu metu. Iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos girdime skirtingus balsus. Tai yra jų sena bėda – galėtų tarpusavyje ir su ekspertais rasti pamatuotus sprendimus ir pristatyti visuomenei“, – aiškino G. Dabašinskas.

S. Skvernelis, pasak žurnalisto, iki šiol ieško savo vaidmens. „Jam trūksta aiškaus profilio – jis tarsi stačiokas, tarsi tiesmukas ir atviras. Matosi, kad jis ieško būdų save pateikti, o taip elgiasi žmonės, kurie jau nusprendė išlikti toje erdvėje, kurioje veikia, šiuo atveju – politikoje. Galėčiau lažintis, kad jis eis į prezidento rinkimus. Dabartinį „grojimą keturiomis rankomis“ galima paaiškinti tuo, kad jis nenori susigadinti tolesnių perspektyvų, o jo padėtis yra labai sunki, nes ateina ruduo, kai bus svarstomas biudžetas. Gyvenimas – komplikuotas, visi nori didesnių atlyginimų. Kai kam jie pakilo, infliacija aukščiausia ES. Rudenį gali neužtekti „grojimo keturiomis rankomis“, kai įvairios socialinės grupės kels tam tikrus reikalavimus“, – įspėjo G. Dabašinskas.