Jo duomenimis, su tokiu teiginiu sutiko 47,6 proc. apklaustųjų.

Penktadalis (21 proc.) tam prieštaravo, o trečdalis respondentų (31,5 proc.) šiuo klausimu išliko neutralūs arba neapsisprendę.

Su šiuo teiginiu dažniau sutiko nepasitikintys valdžios gebėjimu vykdyti užsienio politiką, taip pat moterys ir rusiškos žiniasklaidos vartotojai.

Rytų Europos studijų centre pristatytas tyrimas taip pat rodo, kad beveik pusė (44 proc.) lietuvių mano, jog šalies ekonomika sunkiai gyvuos be investicijų iš Kinijos. Daugiau nei trečdalis aiškios nuomonės šiuo klausimu neturėjo ir tik mažuma su teiginiu nesutiko.

Tyrėjai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos įvertinti Baltijos šalių visuomenių jautrumą ir atsparumą Kinijos įtakai informacinėje srityje.

Trečdalis mano, kad parama Taivanui nenaudinga

Tyrimas vykdytas Lietuvai kelis pastaruosius kelerius metus gilinus ryšius su Taivanu ir stengiant mažinti Kinijos įtaką.

Vilniaus ir Taipėjaus ryšiai piką pasiekė, kai 2021 metų rudenį Lietuvoje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė, o 2022 metų lapkritį Lietuva atidarė prekybos atstovybę saloje.

Vis dėlto tyrimas rodo, kad daugiau nei trečdalis (37,2 proc.) šalies gyventojų mano, jog parama Taivanui neduoda Lietuvai jokios ekonominės naudos, todėl turėtų būti mažiau svarbi nei gerų ekonominių santykių su Kinija palaikymas.

Didesnė dalis (40,1 proc.) šiuo klausimu nuomonės neturėjo, o su teiginiu nesutiko kiek daugiau nei penktadalis (22,7 proc.) apklaustųjų.

Neapsisprendę lietuviai buvo ir dėl teiginio, ar Taivanas yra Kinijos dalis – 44,6 proc. apklaustųjų nuomonės šiuo klausimu neturėjo. Daugiau nei trečdalis tokiam teiginiui prieštaravo, o penktadalis su juo sutiko.

Lietuvai vystant santykius su Taivanu, tai siutina Kiniją, kuri dar užpernai pažemino diplomatinį atstovavimą santykiuose su Lietuva, blokavo šalies eksportą bei importą.

Dėl to Briuselis 2022 metų pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją. Sulaukusi Europos Komisijos kreipimosi, organizacijos arbitrų kolegija sausio pabaigoje laikinai sustabdė dėl Kinijos taikytų prekybos ribojimų Lietuvai nagrinėjimą.

Kaip rodo tyrimas, didesnė dalis Lietuvos gyventojų sutiko, kad dėl Kinijos ir Lietuvos ginčo kalta Lietuva. Daugiau kaip trečdalis neturėjo aiškios nuomonės šiuo klausimu ir kiek daugiau nei penktadalis su teiginiu nesutiko.

Jo duomenimis, 63,3 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuva neturėtų kištis į Kinijos vidaus reikalus. Anot tyrimo, iš dalies tokie įsitikinimai susiję su visuomenėje giliai įsišaknijusiu suvokimu, jog šaliai trūksta galios ir įtakos pasauliniuose reikaluose.

Dauguma klausimų nuomonės neturi

Tyrimo dalyviams nurodžius teiginį, kad Kinijos informacinės technologijos yra įperkamos, todėl neturėtų būti jokių apribojimų jomis naudotis Lietuvoje, net jei yra tam tikrų saugumo rizikų, beveik 40 proc. lietuvių šiuo klausimu aiškios nuomonės neturėjo. Daugiau kaip trečdalis su teiginiu sutiko, o jam nepritarė virš penktadalio respondentų.

40 proc. apklaustųjų sutiko su teiginiu, kad Lietuvos pramonė ir vartotojai yra itin priklausomi nuo tiekimo grandinių iš Kinijos, todėl, anot jų, šalis neturėtų remti jokių Europos Sąjungos ekonominių sankcijų Kinijai.

Daugiau nei penktadalis su tokiu teiginiu nesutiko, o daugiau nei trečdalis šiuo klausimu buvo neutralūs arba neapsisprendę.

„Šie rezultatai kelia susirūpinimą, turint omenyje, kad Pekino neoficialios sankcijos Lietuvos gamintojams, taikant importo ir eksporto apribojimus į Kiniją orientuotose pasaulinėse tiekimo grandinėse, buvo viena iš pagrindinių pastarojo meto Kinijos spaudimo kampanijos sudedamųjų dalių“, – nurodoma tyrime.

Tyrimo duomenimis, 59,4 proc. apklaustųjų sutiko, kad geri santykiai su Kinijai yra ekonomiškai ir politiškai naudingi abiem šalims. Mažuma lietuvių tokiam teiginiui prieštaravo, o kiek mažiau nei trečdalis šiuo klausimu neturėjo aiškios nuomonės.

Anot tyrimo, didesnė lietuvių dalis nėra apsisprendę, ar Kinija yra geranoriška šalis, taip pat apklaustieji nurodė nežinantys, ar ši šalis gerbia ir rūpinasi mažomis valstybėmis, tokiomis kaip Lietuva.

Tyrimas buvo atliktas pernai birželio-rugpjūčio mėnesiais. Jį atliko Rytų Europos studijų centras kartu su Latvijos tarptautinių reikalų institutu ir Estijoje esančiu Tarptautiniu gynybos ir saugumo centru. Apklausose Baltijos šalyse dalyvavo 3022 respondentai,

Lietuvoje apklausta 1015 žmonių, sociologinį tyrimą vykdė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo atliekami interviu internetu ir telefonu.