Kurtumas dažnai vadinamas nematoma negalia, todėl nematomi kartais lieka ir šių neįgalių vaikų bei juos auginančių tėvų poreikiai.

„Mes susitikome tam, kad susipažintume, apsikabintume, pamatytume ir išgirstume vieni kitus. Širdimi. Gerumas yra ta kalba, kurią supras visi vaikai ir tėvai, girdintys ir negirdintys. Šiluma ir dėmesys yra ta kalba, kuri vienam padės pasijusti išgirstam, kitam – suvokti pirmojo ypatingumą“, – sakė ponia Diana. Pasak jos, žinant ir suvokiant kito žmogaus poreikius, daug paprasčiau jį priimti ir rasti būdų, kaip jam asmeniškai padėti. Pradėti pastebėti tai, kas iki šiol buvo nepastebima, o šalia gyvenančiam žmogui yra didelis trukdis.

Dalyvaujant gestų kalbos vertėjai, kaip teigiama Prezidentūros pranešime, susirinkusios šeimos pasakojo pirmajai poniai apie savo džiaugsmus ir rūpesčius, klausos negalios įvairovę, vaikus, šnekančius gestų, žodine arba abiem kalbomis. Paslaugas tėvams, kurių trūksta, ypač regionuose, – šeimų mokymų, psichologų pagalbos šeimai, savipagalbos grupių, tarpininkavimo darželiuose, mokyklose ir kitose institucijose, gestų kalbos vertėjų. Geri klausos aparatai kainuoja daug, o kompensuojama suma toli gražu neleidžia jų įpirkti. Kalbantis apie informacinės aplinkos pritaikymą, vaikai, žinoma, norėtų filmukų su titrais ar vertimu.

Ypač aktualus bendruomenei yra kurčio vaiko ugdymo nuo pat gimimo klausimas ir operatyvios pagalbos šeimai suteikimas, informacija apie visas esamas vaiko klausos reabilitacijos ir jo ugdymo galimybes, skubi psichologų ir surdopedagogų pagalba. Labai svarbu, kad sužinojus diagnozę tėvams nereikėtų blaškytis, ieškotis informacijos ir gaišti laiko, kuris yra lemiamas veiksnys sėkmingai kurčio vaiko raidai. Tėvai pasiguodė, kad vis dar egzistuoja biurokratinės kliūtys šeimoms gauti paslaugas skubiai ir atsižvelgiant į individualų poreikį.

Pasak Prezidentūros pranešimo, D. Nausėdienė domėjosi šeimų požiūriu į mūsų šalies įtraukųjį švietimą, švietimo įstaigų pasirengimą priimti vaikus su klausos sutrikimais, didžiulį surdopedagoginės pagalbos poreikį. Šiuo metu surdopedagogai Lietuvoje net neruošiami. Tad juos dažnai atstoja patys tėvai, ne vienam dėl pasišventimo savo vaikams tenka atsisakyti darbo.

„Už vaikus turėtume stoti mūru visi, kas tik galime. Suteikti jiems užnugarį, šviesią ir džiaugsmingą vaikystę, kurios nusipelno kiekvienas Lietuvos vaikas, nesvarbu, ar jis girdi ausytėmis, ar akytėmis, ar aparatų pagalba. Žaviuosi jūsų, tėvų, sutelktumu, atsidavimu vaikams ir savo bendruomenei. Patys praėję sunkų kelią, savo patirtimi negailėdami laiko dalinatės su tais, kuriems išbandymai tik prasideda. Esate dvasiškai labai stiprūs žmonės, užkrečiantis pavyzdys mums visiems“, – teigė D. Nausėdienė, išmokusi gestų kalba pasakyti „aš tave myliu“.