„Naujose taisyklėse yra keli pagrindiniai akcentai. Vienas yra tai, kad suteikiama galimybė bepiločių orlaivių valdytojams kreiptis į valstybinę įmonę „Oro navigacija“ dėl sąlygų išdavimo skristi valdomos oro erdvės dalyje. Tai anksčiau buvo visiškai neįmanoma. Kitas dalykas, suteikiama galimybė kariuomenės vadui paskelbti karines teritorijas, virš kurių nebūtų galima skraidyti bepiločiams“, - BNS sakė CAA direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas.

Naujose taisyklėse nurodoma, kad tokiam orlaiviui leidžiama skristi ne arčiau kaip 50 metrų nuo pastatų, transporto priemonių ir pašalinių žmonių bei ne aukščiau nei 120 metrų nuo žemės.

Bepiločiams orlaiviams draudžiama skristi masinių reginių metu virš žmonių minios, šalia kitų orlaivių ir trukdyti jų eismui, skraidyti draudžiamose zonose. CAA taip pat pataria vengti privačių teritorijų ir skatina orlaivių savininkus gerbti kitų žmonių privatų gyvenimą.

„Buvo vienas pirmųjų atvejų per Kaziuko mugę, kai bepilotis orlaivis skraidė pažeidžiant visas taisykles. Kad užkardytume tokius skrydžius, rengiame viešinimo programą“, - kalbėjo A.Šumskas.

Bepiločių orlaivių naudojimas Europos Sąjungoje kol kas nėra vieningai reglamentuotas.

Lietuvoje bepiločiai orlaiviai naudojami viešajam saugumui užtikrinti, žemės stebėjimo, elektros perdavimo linijų stebėjimo, kelių priežiūros, gynybos, pastatų šiluminio pralaidumo, žemės ūkio, miškininkystės srityse. Mokslo įstaigos ir keletas įmonių vykdo su bepiločiais orlaiviais susijusius mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros veiklą, bepiločius orlaivius naudoja ir Lietuvos kariuomenė.