Tokį sprendimą priėmė antradienio popietę posėdžiavusi Panevėžio savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija.

„Posėdžiavome, paskelbėme ekstremalią situaciją dėl pavojingo hidrotechninio įrenginio avarijos ir dėl to, kad trukmė to likvidavimo bus ilgesnė negu 24 valandos. Ji galios tol, kol nebekils pavojus ir artimiausiu metu išliks“, – BNS po Panevėžio savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdžio sakė vicemeras Valdemaras Jakštas.

Anot jo, į Panevėžį iškviesti hidrotechnikos ekspertai, kurie antradienį turėtų apžiūrėti užtvanką ir vėliau pateikti savo išvadas.

„Tai, kad sustabdysime vandenį, nereiškia, kad situacija bus likviduota, ji bus lokalizuota, o turi būti atstatyta į savo vietas. Priežastis, dėl ko tai įvyko ir ką toliau daryti, turės pasakyti pakviesti ekspertai“, – teigė vicemeras.

Ji galios tol, kol nebekils pavojus ir artimiausiu metu išliks.

Jo teigimu, Panevėžio savivaldybė buvo parengusi užtvankos ir tilto remonto projektą, kuris buvo atiduotas ekspertizei. Susipažinę su juo ekspertai pateikė pastabas.

„Ekspertai, kurie susipažinę su projektu, važiuoja į miestą. Tikimės, kad įvertins tas konstrukcijas, ar joms padaryta žala, įvertins esamą padėtį, ką reikia remontuoti, ką galima naudoti toliau“, – teigė V. Jakštas.

Vicemero žiniomis, užtvanka buvo kažkiek remontuota, tačiau ne kapitaliai ir tai buvo seniai.

„Neduok dieve neatsitinka nelaimė, tai iki tol ir stovi“, – sakė jis.

M. Markelevičiaus / BNS nuotr.

Viešosios įstaigos „Upių atkūrimo centras“ aplinkosaugos ekspertė Karolina Gurjazkaitė sako, jog nenaudojamos ir neprižiūrimos užtvankos yra tiksinti bomba, o Panevėžio „Ekrano“ užtvankos avarija yra ketvirta tokia avarija šiemet – šiemet griuvo Adakavo, Palapojės ir Spiečiūnų užtvankos.

„Problema akivaizdi – Lietuvos užtvankos yra pasenusios, daugelis jų neprižiūrimos, todėl yra nesaugios. Politikų ir institucijų noras laikyti neveikiančias užtvankas neprisiimant atsakomybės nei už jų saugą, nei už poveikį aplinkai turi savo kainą. Tokie seni statiniai pavojingi gyventojams ir jų turtui, toliau kenčia žuvys, prastėja upių ekologinė būklė. Jeigu nebus imtasi tikrų, o ne imituojamų veiksmų šalinti nenaudojamoms ir avarinės būklės užtvankoms, užtvankų avarijų bus daugiau“, – pranešime sako aplinkosaugos ekspertė.

Problema akivaizdi – Lietuvos užtvankos yra pasenusios, daugelis jų neprižiūrimos, todėl yra nesaugios.

Anot centro, tokios nepelningos užtvankos kaip Panevėžio „Ekrano“ užtvanka („Ekrano“ gamykla nebeveikia nuo 2006 metų), yra paliktos likimo valiai, laukiant jų griūties.

Vandens tėkmė suvaldyta

Apie įvykusią nelaimę „Ekrano“ gamyklos tvenkinyje antradienio rytą įspėjamosiomis žinutėmis informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), pranešęs, jog lūžus užtvankos šliuzui vanduo nevaldomai veržiasi į Nevėžį ir kyla grėsmė dėl jo išsiveržimo.

Įvykio likvidavimu rūpinosi Panevėžio savivaldybės administracija ir atsakingos institucijos. Vandens tekėjimo debitas po kelių valandų buvo sumažintas tvarkant tris užtvarus, kurie buvo įleidžiami vienas po kito.

Anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovės Editos Zdanevičienės, ugniagesiai iš įvykio vietos popietę jau išvyko.

„Apie 14.50 val. gavome pranešimą, jog ugniagesiai budėjimą įvykio vietoje baigė, gavome informaciją, kad vandens tėkmė sustabdyta“, – sakė atstovė.

Į vietą nuvykę Panevėžio hidrologai įvertino esamą situaciją dėl užtvankos avarijos, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

„Ekrano marios šiuo metu nuseko apie 4 metrus, o aukščiau marių, upėje, kritiškai sumažėjo vandens. Žemiau užtvankos vandens lygis stabilizavosi ir pamažu pradeda kristi. 13 valandos duomenimis vandens lygis Nevėžio upėje ties Panevėžiu – 347 cm, tačiau potvynio banga toliau keliauja žemyn upe. Šiuo metu didžiausia žala galima arčiau Panevėžio esantiems miestams ir miesteliams“, – skelbė tarnyba.

„Ekrano“ gamyklos tvenkinys dar vadinamas Ekrano mariomis yra Biliūno gatvėje, rytiniame Panevėžio miesto pakraštyje, ir tęsiasi Panevėžio rajone.