Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis Kovo 11-ąją vyks į Lenkiją susitikti su lietuvių bendruomene ir aptarti lietuviškų mokyklų uždarymo klausimą. Po to jis planuoja kalbėtis apie tai ir su Lenkijos švietimo ministre.

„Aš būsiu, ko gero, šį kartą tarpininkas, nes reikia susitikti tiek su tais tėvais, kurie rūpinasi, reikia susitikti su lietuvių bendruomenėmis, organizacijomis, pažiūrėti vietoje, kaip viskas atrodo, ir (…) parvežti tą nuomonę, kuri yra problema. Ko gero, tai bus kaip paruošiamasis vizitas susitikimui su Lenkijos švietimo ministre“, - pirmadienį žurnalistams sakė D. Pavalkis.

Anot premjero Algirdo Butkevičiaus, šį klausimą jis svarsto aptarti su Lenkijos ministru pirmininku.

„Tikiuosi, kad kitas (D. Pavalkio - BNS) susitikimas vyks su Lenkijos švietimo ir mokslo ministre. Po to vizito, kai švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis mane informuos, kaip sekėsi tos derybos, gali kartais tekti pasikalbėti su Lenkijos ministru pirmininku“, - teigė A. Butkevičius.

Jis patvirtino, kad Lietuvos vyriausybė numačiusi lietuviškoms mokykloms Lenkijoje skirti iki 400 tūkst. litų, bet ši suma esą neišspręstų ilgalaikės problemos. Premjero teigimu, išeitis galėtų būti Lenkijos valdžios sprendimas padidinti finansavimą.

„Pirmiausia reikia žinoti Lenkijos vyriausybės poziciją kalbant apie 2014 metus – manau, kad tai turėtų būti gal kartais padidintas finansavimas tų mūsų lietuvių mokyklų, esančių Lenkijoje“, - kalbėjo A. Butkevičius.

Pirmadienį su premjeru į Lietuvą atvyko susitikti Lenkijos Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas. Jis sako, kad švietimo finansavimo problema Lenkijoje ne nauja - ji yra jau kone penkiolika metų, nuo to laiko, kai švietimo sritis buvo perduota savivaldybėms.

„Problema yra tikrai ne politinė, tik ekonominė dėl to, kad šalia visų problemų, kurias sprendžia savivaldybė, yra ir švietimas“, - žurnalistams sakė jis.

Pasak V. Liškausko, trims mokykloms išsaugoti reikia apie 700 tūkst. litų.

„Turime viską daryti, kad tos mokyklos išliktų. Kad išliktų, reikia pinigų, o pinigų - neslepiame, esame Lenkijos savivaldybė, Lenkijoje esame, ir norime siekti iš Lenkijos ir šiems metams, bet kad problema būtų ilgalaikiu būdu išspręsta, norime ir 2014, ir 2015 metams“, - sakė viršaitis.

Lenkijos lietuviai viešai kreipėsi į Lietuvos vadovus, prašydami tarpininkauti dialoge su Lenkijos vadžia, kad nebūtų uždaromos Navinykų, Pristavonių ir Vidugirių pagrindinės mokyklos.

V. Liškauskas neneigia, kad svarstoma ir sujungti šias tris ugdymo įstaigas, kuriose mokosi iš viso 38 vaikai.

„Yra toks ženklas iš tėvų pusės duotas, kad nebūtinai, jei paliekame iš trijų mokyklų vieną mokyklą, nebūtinai tėvai leis į tą mokyklą vaikus mokytis dėl to, kad vyresni broliai ar sesutės jau mokosi Punske dėl to, kad Punske yra gimnazija“, - kalbėjo viršaitis.

Anot jo, uždarius tris mokyklas, darbo netektų vienuolika mokytojų: „Prarandame inteligentiją, mes esame kaimas“.

Lietuviškoms mokykloms Punske Lietuva jau yra skyrusi vienkartinę finansinę paramą - buvusi Vyriausybė 2011 metais buvo skyrusi 350 tūkst. litų šioms mokykloms išlaikyti.

Uždarius tris minėtas nedideles mokyklas, Lenkijoje lietuviškai būtų galima mokytis tik Punsko Dariaus ir Girėno mokykloje bei Punsko Kovo 11-osios licėjuje ir Seinuose esančioje „Žiburio“ mokykloje, kuri gyvuoja tik Lietuvos finansinės pagalbos dėka.

Per paskutinį dešimtmetį Lenkijoje jau uždaryta pusė lietuviškų mokyklų.

Lenkijos lietuvių teigimu, Lenkijos švietimo ministerija prieš pusantrų metų pripažino problemą dėl lietuviškų mokyklų ir žadėjo padidinti finansavimą 80 proc., bet vėliau apsigalvojo ir lėšas padidino 20 procentų.

Punsko viršaičio nuomone, turėtų būti grąžintas didesnis finansavimas.

„Ilgalaikis sprendimas yra toks, kad Lenkijos vyriausybė apsvarsto ir pagalvoja sugrįžti prie temos ir sutvarkyti 80 proc. priedą toms tautinių mažumų (mokykloms - BNS), kur yra dėstomoji tautinės mažumos kalba. (...) Tai padėtų - tai yra apie 1 mln. 200 tūkst. zlotų papildomai Punsko savivaldybei“, - sako V. Liškauskas.

Lietuvos ambasados Lenkijoje duomenimis, Lenkijoje gyvena apie 15 tūkst. lietuvių kilmės žmonių, daugiausia - Seinų ir Punsko krašte netoli valstybinės sienos su Lietuva.