„Glausčiai mes čia gyvename iš tiesų, stengiamės į barus neiti, užtenka parduotuvės“, – sakė užkalbintas vyras.

„Kai pats gaminiesi, kažkiek pigiau gaunasi, pataupai“, – porino kitas pašnekovas.

O štai sostinėje viskas kitaip. Skirtumą tarp Vilniaus ir kitų Lietuvos regionų dar labiau išryškino rekordinė infliacija.

„Infliacija automatiškai padidina gyvenimo kokybės nelygybę“, – komentavo situaciją ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Statistikos departamento duomenimis, pernai vien Vilniaus mažmeninės prekybos apyvarta sudarė daugiau kaip trečdalį visos Lietuvos apyvartos. Pavyzdžiui, statistinis vilnietis vidutiniškai prekybos centruose išleido beveik 8,5 tūkst. eurų. Tuo pat metu Panevėžio rajono gyventojai – keturis kartus mažiau, beveik 2 tūkst. eurų.

„Mes turime, jau galima sakyti, išskirtinai kelias Lietuvas, – sakė Seimo narys Algirdas Butkevičius. – Jeigu kalbame apie mažmeninę apyvartą, žmonių pajamas, tai jos sukoncentruotos Vilniaus apskrityje. Tiksliau, mano nuomone, – labiau Vilniaus mieste.“

„Manau, kad Lietuva yra tokia maža, kad skirstyti ją į regionus neteisinga, – kalbėjo Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus. –  Ar būtume kokiame nors prekybos tinkle Vilniuje, Kaune, Utenoje ar Skuode, kainos yra tokios pačios.“

Tačiau atlyginimai skiriasi.

„Iš tikrųjų skirtumai yra nemaži. Kuo toliau nuo Vilniaus, tuo didesnis skirtumas“, – sakė „CVonline.lt“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė.

Darbo rinkos ekspertai sako, kad palyginti su Vilniumi, Kaune atlyginimai mažesni vidutiniškai 15 proc., Klaipėdoje – penktadaliu.

Palyginti su mažiausius vidutinius atlyginimus gaunančiais, pavyzdžiui, Zarasų rajono gyventojais, vilniečių vidutinė alga didesnė maždaug 800 eurų.

„Kituose regionuose jau gaunasi vidutiniškai 30 proc. mažesni atlyginimai. Pvz., toks antilyderis – Utenos regionas, kur palyginti su Vilniumi, atlyginimų skirtumas dar didesnis nei 30 proc.“, – kalbėjo  R. Karavaitienė. 

Be to, daugiau uždirbantys vilniečiai ir galimybių taupyti turi daugiau. Pavyzdžiui, – atsisakyti restoranų ar nusipirkti ekonomiškesnį automobilį. 

„Tie žmonės, kurie gyvena nuo algos iki algos ir didžiąją savo dalį atlyginimo išleidžia būtiniausiems dalykams, t. y. maistas ir komunalinės paslaugos,  jie to lankstumo neturi“, – sakė Ž. Mauricas.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis Vilniuje antrą metų ketvirtį siekė kiek daugiau nei 2 tūkst. eurų popieriuje. Tai yra pustrečio šimto eurų daugiau nei šalies vidurkis. Palyginti su mažiausius vidutinius atlyginimus gaunančiais, pavyzdžiui, Zarasų rajono gyventojais, vilniečių vidutinė alga didesnė maždaug 800 eurų.

„Lietuvoje atotrūkis tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių vis dar didžiausias Baltijos šalyse“, – pabrėžė ekonomistas.

Ar likusi Lietuvos dalis be sostinės neliks tik dideliu kaimu, klausimų buvo jau anksčiau.

„Tokį perspėjimą esame gavę iš pačios Europos Komisijos, – sakė A. Butkevičius. – Investicijų srautas į Vilniaus apskritį sudaro beveik 90 proc.“

„Norėčiau, kad mes nepamirštume, jog Kaune, Klaipėdoje lygiai taip pat veikia pramonės įmonės, kurios yra didelės ir moka didelius atlyginimus. Tai to didesnio tolygumo siekiame Lietuvoje“, – sakė Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Lietuvoje per metus atlyginimai kilo vidutiniškai 14 proc., tačiau tai vidurkis. Yra, kam algos nesikeičia ar netgi mažėja.

„Deja, yra tikrai reikšminga dalis darbuotojų, kuriems atlyginimai visiškai nekilo. Yra nedidelė dalis darbuotojų, kuriems atlyginimai netgi mažėjo, ypač įskaitant premijas įvairias. Ir, aišku, yra dalis, kuriems atlyginimas kilo sparčiau nei kad vidurkis“, – konstatavo situaciją Ž. Mauricas.

Per metus algos labiausiai kilo Kauno, mažiausiai – Utenos, Tauragės ir Marijampolės apskrityse.