„Jeigu būtų galima metafora pasakyti, tai atplaukė debesėlis ir nukrito keli vandens lašai į dykumą. Gerai, kad tie lašai pateko, bet turime suprasti, kad reikės dar labai labai daug darbo tam, kad mes galėtume pasakyti, jog gyvename demokratiškoje visuomenėje, kuri vadovaujasi žmogaus teisių principais“, – Eltai teigė M. Jankauskaitė.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė akcentuoja, kad Lietuva su Partnerystės įstatymo priėmimu stipriai vėluoja.

„Ir tai, kad vis dar matome tokį stiprų pasipriešinimą iš tam tikros Seimo narių pusės priimti tokį pasakymą – didelis liūdesys, nes tai rodo, kad mes esame ne pažangios Europos pusėje diskursyvine prasme, bet mes esame tam ideologiniame lauke, kuris labai primena Putino retoriką ir visų kitų jam prijaučiančių“, – akcentavo ji.

Visgi M. Jankauskaitė pabrėžia, kad iki LGBT bendruomenei kylančių problemų sprendimų būtina eiti, net jei tai daroma mažais žingsneliais.

„Kažkur reikia pradėti, kad bent kažkokia būtų pradžia, tai yra labai svarbu. Ir čia kaip paralelę norėčiau išvesti su Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu, kuris buvo priimtas ir jau praktiškai iškart po priėmimo matėsi, kad ten yra labai labai daug taisytinų vietų ir spragų. Ir vėlgi mes matome, kad nėra taip paprasta turėti tokius įstatymus, kurie būtų tikrai pažangūs, kurie atlieptų visuomenės narių apsaugos poreikius“, – sakė M. Jankauskaitė.

Tikiuosi, kad bent kažkiek tai LGBT bendruomenei pagerins situaciją, bet juk arba žmogų gerbi ir pripažįsti, kad jis yra lygiateisis, arba tu to nepadarai.

„Tai ta dilema ir išlieka, kad, viena vertus, įstatymo reikia, bet, antra vertus, yra be galo didelis liūdesys, kad būtent dėl opozicijos mes negalime turėti šiuolaikinio įstatymo, kuris garantuotų Lietuvos gyventojams teises į privatų šeimos gyvenimą, kas iš esmės yra fundamentalios žmogaus teisės“, – pridūrė ji.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė viliasi, kad Civilinės sąjungos įstatymas bent kažkiek prisidės prie LGBT bendruomenei kylančių problemų sprendimo.

„Tikiuosi, kad bent kažkiek tai LGBT bendruomenei pagerins situaciją, bet juk arba žmogų gerbi ir pripažįsti, kad jis yra lygiateisis, arba tu to nepadarai. Tai akivaizdu, kad nėra to pasiruošimo pripažinti dalį Lietuvos gyventojų visateisiais“, – atkreipė dėmesį M. Jankauskaitė.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad civilinę sąjungą patvirtina notaras, kai tuo tarpu Partnerystės projekte partnerystę buvo siūloma registruoti civilinėje metrikacijoje. Taip pat projekte nenumatoma galimybė pasirinkti asmens, su kuriuo sudaroma civilinė sąjunga, pavardės. Įstatyme taip pat nėra apibrėžiama ir įsivaikinimo galimybė.

Įstatymo projektas numato, kad vienas partneris gali įgalioti kitą partnerį veikti jo vardu ir jam atstovauti.

Projekte rašoma, kad partneriai, neturintys bendrų nepilnamečių vaikų, turėtų teisę nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą bendru sutikimu notarine tvarka. Tuo tarpu partneriai, turintys bendrų nepilnamečių vaikų, nutraukti civilinę sąjungą turėtų bendru sutikimu teismine tvarka.

Civilinės sąjungos įstatymas taip pat numato, kad turtas, įregistruotos civilinės sąjungos laikotarpiu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe. Preziumuojama, kad partnerių bendrosios dalinės nuosavybės dalys yra lygios, kol nėra įrodyta kitaip.

Projekte numatoma, kad skyrybų atveju visas turtas laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, gali būti padalytas partneriams jų susitarimu arba teismo sprendimu.

Įstatymo projekte numatoma ir partnerių paveldėjimo teisė.

ELTA primena, kad tvirtinant Seimo pavasario sesijos darbų programą, užvirė aštrios diskusijos dėl siekio į ją įtraukti Partnerystės įstatymą. Seimo narė Agnė Širinskienė iš pavasario sesijos darbotvarkės pasiūlė išbraukti visuomenėje nevienareikšmiškai vertinamą Partnerystės įstatymą, argumentuodama, kad Rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekste nereikia skaldyti visuomenės. Partnerystės įstatymo projekto iš pavasario darbotvarkės išbraukti nepavyko.

Prieš metus ši iniciatyva nesulaukė parlamentarų paramos ir neįveikė pateikimo stadijos. Tuometį įstatymo projektą sukritikavo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidentas išsakė poziciją, kad Partnerystės įstatymą jis būtų vetavęs dėl netinkamo partnerystės sąvokos apibrėžimo.