Pinigų projektui "Rail Baltica" ES fonduose gali ir neatsirasti. Lietuvą su Vakarų Europa turėjusio sujungti geležinkelio projektas gali vėl būti atidėtas neribotam laikui.

Projektas – šalių reikalas

Tikimybė, kad ES finansuos Baltijos šalių europinės geležinkelio vėžės projektą "Rail Baltica", yra maža. Tokio pareiškimo autorius ne koks Seimo opozicijos narys, o Europos Komisijos (EK) paskirtas transporto komisaras Siimas Kallas. Anot jo, pinigų šiam projektui pirmiausia turėtų ieškoti pačios šalys.

"Labai sunku įsivaizduoti, kad ES ryžtųsi finansuoti visiškai naujo geležinkelio per Baltijos valstybes tiesimą. Kita vertus, gali būti skirta lėšų atskiriems projektams, pavyzdžiui, geležinkelio tinklo valdymo elektroninei sistemai, tačiau pagrindinis investicijų šaltinis turėtų būti suinteresuotos šalys ir privatusis sektorius", – naujienų agentūrai BNS duotame interviu sakė S.Kallas.

ES transporto tinklams per metus skiria apie 1 mlrd. eurų, jie paskirstomi nedideliems darbams, tačiau šių pinigų dideliems projektams esą per mažai. Vykdant darbus pagal senąjį "Rail Baltica" projektą, tam būtų reikėję apie 2 mlrd. litų.

Dar bandys derėtis

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis dienraščiui penktadienį sakė, kad pinigų "Rail Balticai" reikėtų skirti perpus mažiau, jeigu Europos standarto geležinkelio vėžė būtų tiesiama ant seno tipo vėžės, einančios nuo Lenkijos iki Kauno.

"Iš tiesų mūsų veiksmai dabar į tai ir orientuoti, "Rail Balticą" tiesiant ant senos vėžės vietoj 2 mlrd. litų, ji galėtų kainuoti 800 mln. litų. Iš ES tikimės gauti 27 proc. finansavimo, dėl to kitą savaitę vykstame derėtis su ES pareigūnais", – sakė E.Masiulis.

Beje, apie tokią galimybę užsiminė ir S.Kallas. Pasak jo, Europos standarto geležinkelį tiesti Baltijos šalyse iš esmės įmanoma, tačiau tai labai rimtas politinis sprendimas: "Tai reikalauja didžiulių investicijų, tačiau jei bus naudojamas dabartinis tinklas, tai nebus neįmanoma."

E.Masiulis skaičiavo, kad iš ES fondų gavus apie 200 mln. litų, likusią dalį turėtų pavykti sukrapštyti patiems. "Aišku, biudžete tam pinigų nerastume, tačiau dalį galėtų įnešti "Lietuvos geležinkeliai", dalį galėtume skolintis iš Europos investicijų banko, dalį pinigų būtų galima gauti iš Sanglaudos fondų, kuriuose pinigai numatyti, tačiau neišnaudojami", – projekto finansavimo galimybes nagrinėjo ministras.

Galutinį pasiūlymą Susisiekimo ministerija Vyriausybei ketina pateikti kovo pradžioje.

O kas išlaikys?

"Achemos" koncerno prezidentas Bronislavas Lubys abejoja, kad dėl projekto "Rail Baltica" iškilusius klausimus pavyks išspręsti artimiausiu metu.

"Sprendžiami principiniai klausimai ir jeigu bus patvirtinta, kad mes vis dėlto esame turtinga valstybė, tada tiesime naują geležinkelio liniją iki Kauno, tai reiškia, kad Lietuvoje turėsime dviejų tipų geležinkelio linijas", – sakė koncerno prezidentas.

Jo nuomone, nutiesus naujo standarto geležinkelio liniją gali brangti krovinių ir keleivių transportavimo geležinkeliais įkainiai. "Milijardai reikalingi ne tik statybai, bet ir išlaikyti. Žmogus, uždirbdamas 1 tūkst. litų ir turėdamas 1 tūkst. kv. m ploto būstą, šiandien jo niekaip negalėtų išlaikyti, o mes ruošiamės išlaikyti tuos du dalykus", – sakė B.Lubys

Anot jo, galimybė iš Kauno nuvažiuoti į Berlyną, Briuselį ar Paryžių skamba gražiai, tik sunku pasakyti, kiek tai kainuos ir ar, sužinojus kainą, atsiras daug norinčių ja pasinaudoti.