„Atsižvelgiant į tai, kad atskleista informacija nebuvo susijusi su jokiais pareiškėjo asmeniniais klausimais ir nesant jokių sunkių individualių pasekmių, bet koks pareiškėjo teisės į privataus gyvenimo gerbimą apribojimas buvo proporcingas“, – skelbia EŽTT.

Teismas motyvavo, jog jeigu „reputacijai tarp kolegų turėjo įtakos pokalbio telefonu atskleidimas, nėra jokio faktinio pagrindo, juolab įrodymų, kurį jis pateikė ir kuris rodytų, kad toks poveikis buvo toks didelis, kad buvo neproporcingas jo teisių, garantuojamų Konvencijos 8 straipsnyje, pažeidimas“.

Pirmieji apie tai paskelbė „15min“.

Įrašinėjo pokalbius

Kauno apygardos prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba 2015 metais atliko ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba vadinamojo Vijūnėlės dvaro byloje dėl galimos politinės korupcijos, susijusios su saugomų teritorijų statuso panaikinimo kai kurioms teritorijoms.

Šio tyrimo metu teismas leido įrašyti Druskininkų mero Ričardo Malinausko pokalbius. Vienas jų buvo su premjeru. Telefoninių pokalbių metu buvo aptartas Vyriausybės svarstomas nutarimas dėl kurortų statuso.

Prokuroras 2016 metų vasarį nutraukė ikiteisminį tyrimą, nurodydamas, jog nebuvo atlikti veiksmai, kuriuos būtų galima kvalifikuoti kaip nusikaltimą.  Prokuroro nutarime buvo pridėtos telefoninio pokalbio stenogramos.

Tą pačią dieną prokuroras, vykdydamas ankstesnį Seimo Antikorupcijos komisijos prašymą, išsiuntė komisijai nutarimo nutraukti baudžiamąją bylą kopiją. Prokuroro spausdintame motyvaciniame laiške, adresuotame komisijai, nebuvo nurodyta, kad medžiaga negalėjo būti atskleista visuomenei.

Seimo Antikorupcijos komisija surengtame viešame posėdyje dalyvavo apie dvidešimt žurnalistų. Komisija aptarė ikiteisminio tyrimo medžiagą. Tos pačios dienos vakarą interneto naujienų portalas paskelbė publikaciją, kurioje paviešintos minėto ir kitų pokalbių ištraukos.

Straipsnyje buvo aptartos Vyriausybės nutarimo aplinkybės, taip pat Vijūnėlės dvaro istorija, kuri, anot EŽTT, vėliau leido atskleisti galimus etikos pažeidimus, piktnaudžiavimą valdžia, valstybės tarnautojų padarytus pažeidimus.

Vėliau portalo paskelbtą informaciją paviešino kiti šalies naujienų portalai, taip pat transliavo televizijos kanalai.

Kreipėsi į teisėsaugą

Tuometis premjeras A. Butkevičius po pokalbių paviešinimo pateikė skundą Generaliniam prokurorui, prašydamas, kad asmenys, atsakingi už riboto naudojimo informacijos atskleidimą žiniasklaidai, būtų patraukti atsakomybėn.

Teismo nuomone, tai suteikia svarbos Vyriausybės argumentui, kad spauda turėjo teisę sužinoti apie galimą pažeidimą ir apie jį pranešti.

Teismų sprendimai buvo nepalankūs tuomečiam premjerui. Vilniaus apygardos teismas 2017 metų kovą galutine nutartimi pareiškėjo skundą atmetė, nurodydamas, jog paskelbta informacija buvo susijusi su valstybės pareigūno profesine veikla. Pareiškėjas buvo viešas asmuo, nes tuo metu ėjo ministro pirmininko pareigas.

Nurodyta, jog atskleista informacija susijusi su tam tikru įvykiu – Vyriausybės nutarimu, susijusiu su teritorijų planavimu, priėmimu ir tam tikrų valstybės pareigūnų veiksmais. Ši informacija, sulaukusi didelio visuomenės susidomėjimo, nebuvo privati, o jos atskleidimas negalėjo užtraukti baudžiamosios atsakomybės.

Pateikdamas peticiją EŽTT parlamentaras tvirtino, kad paviešinti pokalbiai darė poveikį jo dalyvavimui politiniame gyvenime, rinkimuose.

EŽTT: spauda turėjo teisę paskelbti

Sprendimą priėmęs EŽTT nurodo, jog minimo pokalbio paviešinimas nelėmė pareiškėjo atleidimo iš ministro pirmininko pareigų, teisinių pasekmių ar kitokių jam pritaikytų sankcijų.

EŽTT teigimu, teismas pripažįsta politiko argumentą, kad jo pokalbio telefonu paskelbimas į viešumą turėjo įtakos jo reputacijai, neginčija jo teiginių, kad jis patyrė neigiamų išgyvenimų stenogramą paviešinus žiniasklaidai.

Teismas atsižvelgė ir į Vyriausybės argumentą, kad minimas nutarimas buvo panaikintas, todėl visi su tuo susiję Lietuvos teisės sistemos trūkumai buvo pašalinti.

„Teismo nuomone, tai suteikia svarbos Vyriausybės argumentui, kad spauda turėjo teisę sužinoti apie galimą pažeidimą ir apie jį pranešti“, – skelbia EŽTT.

Neseniai EŽTT atmetė Vijūnėlės dvaro savininko Žilvino Povilonio skundą, kuriame jis motyvavo, kad Lietuvos teismų sprendimas nugriauti objektą pažeidė jo nuosavybės teises.

Nelegaliu statiniu pripažintas Vijūnėlės „dvaras“ buvo nugriautas 2019 metų spalį.

A. Butkevičius premjero pareigas ėjo 2012-2016 metais.