„Kaimynai latviai, estai ne tik atsisakė mokyklų, kuriose mokomoji kalba rusų, bet ir eina tuo keliu, kad nebūtų mokoma kaip užsienio kalba rusų kalba. (...) Matyt, reikėtų pasimokyti iš mūsų kaimynų, viena yra, kad turėtume orientuotis į Europos Sąjungos kalbas, kad tautinių mažumų mokymas vyktų jų kalba, galimi dvišaliai susitarimai su kitomis šalimis, jei yra draugiška šalis, pavyzdžiui Ukraina“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė G. Jakštas.

Ministras teigė, jog šiuo metu svarstoma, kaip būtų galima atsisakyti mokymo rusų kalba, ir per kelias savaites ministerija pateiks pasiūlymą.

Jei pradėti daryti pokyčius, tai reikia daryti nuosekliai, nuo naujų klasių formavimo.

„Reikia pradėti galvoti, kokie tie sprendimai būtų, pasakyti, kokie jie būtų, per anksti. Dabar įnikome į vertinimą mokyklų, tikiuosi, per keletą savaičių turėsime pasiūlymą“, – sakė G. Jakštas.

Pasak jo, kyla klausimas, kodėl Lietuva išlaiko mokyklas, kuriose mokoma nedraugiškų šalių kalbomis.

Ministras taip pat pabrėžė, kad mokymasis visus dalykus vien tautinės mažumos kalba daro vaikams meškos paslaugą, nes jie sunkiau integruojasi į visuomenę.

„Jei yra Baltarusija, kur matome, kad lietuviškoms mokykloms sutrukdyta veikti Baltarusijoje, klausimas, ar mums reikėtų užtikrinti. Sakyčiau, klausimas turėtų būti keliamas, koks yra sutarimas su ta šalimi. (...) Kai šalis nėra draugiška, klausimas, kodėl tai darome“, – kalbėjo ministras.

Jis taip pat pabrėžė, kad rusų mokyklos nebūtų uždaromos, ypač, kai mokyklų Vilniuje, Klaipėdoje trūksta, bet keičiama mokymo kalba – arba daugiau dalykų mokant lietuviškai, arba pereinant prie lietuviško ugdymo, bet tai būtų daroma tik naujai mokytis pradedantiems mokiniams.

„Jei pradėti daryti pokyčius, tai reikia daryti nuosekliai, nuo naujų klasių formavimo, klausimas, nuo kurių metų, ar reikia toliau formuoti klases, kuriose mokoma rusų kalba“, – sakė G. Jakštas.

Jis teigė, jog rusų mokyklų mokytojams neturėtų būti sudėtinga persiorientuoti į ugdymą lietuviškai, nes jie kalba valstybine kalba.

Ministras taip pat ragino nesieti atsinaujinusios diskusijos dėl tautinių mažumų mokyklų su incidentu, kai rusų mokykloje besimokantys paaugliai  apšaudė bendraklasį pneumatiniu ginklu, nes jis pasakė nepritariantis karui Ukrainoje.

„Suprantu, kad tie vaikai, kurie taip pasielgė, dėl savo poelgio apgailestauja. Galima klysti ir negalima uždėti etiketės“, – sakė G. Jakštas.

Tautinių mažumų departamento Tautinių mažumų politikos analizės ir informacijos skyriaus vedėja Vaiva Vėželytė-Pokladova Žinių radijo laidoje teigė, kad nepritaria vienos iš tautinių mažumų mokyklų uždarymui.

„Jei kalbėti vien apie mokyklas rusų kalba, būtume prieš vienos tautybės marginalizavimą. Uždaryti mokyklas vienos tautybės ir visiškai neleisti vaikams savo tautybės puoselėti tikrai nebūtų sprendimas, kurį šiuo metu reikėtų daryti“, – sakė V. Vėželytė-Pokladova.

Pagal įstatymą, vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, prašant bendruomenei savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.

Lietuvoje tankiausias tautinių mažumų mokyklų tinklas yra Pietryčių Lietuvoje. Tautinių mažumų kalba mokoma devyniose savivaldybėse beveik šimte mokyklų.

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, 2020–2021 mokslo metais tautinių mažumų švietimo įstaigose nuo vaikų darželių iki mokyklų ugdėsi per 47 tūkst. vaikų.

Rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 14 tūkst. moksleivių, daugiausiai Vilniuje, Visagine, Klaipėdoje.