Parlamentaras Mantas Adomėnas pasiūlė 2014-uosius paskelbti Oršos mūšio metais, tačiau neaišku, ar šis Seime jau registruotas projektas prasiskins kelią pro Broniaus Bradausko bendraminčius. Istorikai šį mūšį laiko viena didžiausių pergalių prieš Rusiją, tačiau, socialdemokrato parlamentaro Gintauto Mikolaičio nuomone, „gana tų metų“.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys M. Adomėnas pateikė nutarimo projektą 2014-uosius paskelbti Oršos mūšio metais.

Pasak politiko, prieš kelerius metus buvo minimos Žalgirio mūšio 600-osios metinės, tad galėtų būti deramai paminėtos ir 500-osios Oršos mūšio metinės. „Tai – antrasis Žalgiris Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorijoje, ne mažiau svarbi pergalė geopolitiniu požiūriu, kuria Lietuva sugebėjo pasinaudoti labiau nei Žalgirio mūšio laimėjimu savo tikslams įgyvendinti. Tikiuosi, kad po pertraukos sugrįžęs Seimas tam pritars“, – viliasi M. Adomėnas.

Anot politiko, šis siūlymas leidžia aktualizuoti Lietuvos istorijos įvykį ir mūšyje dalyvavusių LDK bei Abiejų Tautų Respublikos tautų – lietuvių, baltarusių, ukrainiečių, lenkų – bendradarbiavima, užtikrinant laisvės, pagarbos Europos teisės tradicijai ir saugumo erdvę Rytų Europoje.

G. Mikolaitis: „Suprantate, aš nesu istorikas, bet...“

Tuo metu Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Gintautas Mikolaitis tokius pasiūlymus vertina skeptiškai. „Suprantate, aš nesu istorikas, bet, mano nuomone, gana tų metų. Aš nesiūlyčiau skelbti“, – tinklalapiui LRT.lt komentavo Seimo narys. 2014-ieji jau paskelbti Kristijono Donelaičio metais bei Teatrų metais.

LRT.lt primena, kad praėjusią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas uždraudė užsienio delegacijoms rodyti filmą apie Lietuvos nepriklausomybę.

„Tai bus labai geras lakmuso popierėlis, kiek Seimo narių gerbia savo istoriją ir pasiryžę minėti svarbias datas, tapatintis su Lietuvos puse istorijoje, o kiek labiau linkę pataikauti dažniau menamiems kokių nors didžiųjų valstybių interesams, kad šiukštu jų neįžeistume“, – pažymi M. Adomėnas.

Pasak TS-LKD frakcijos nario, Rusija panašių skrupulų neturi, o išsivadavimo iš Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės dieną paskelbė savo nacionaline diena.

„Negirdėjome, kad mūsų ambasadoriai siųstų dėl to notas ir prieštarautų, nedalyvautų kituose renginiuose. Manau, čia toks savigarbos testas, ar mes drįsime į savo istoriją pažiūrėti objektyviai, švęsti tai, kas verta, ar dairomės, kad tik didysis Maskvos brolis nepagrasintų pirštu. Tikiu, kad Lietuvos parlamentas turi savigarbos“, – svarsto M. Adomėnas.

Savo ruožtu istorikas Tomas Baranauskas Oršos mūšį laiko viena didžiausių pergalių prieš Rusiją. Jo teigimu, ši pergalė stabilizavo padėtį rytiniame fronte. „Iki šio mūšio Lietuva per gana trumpą laiką kovose su Rusija neteko trečdalį teritorijos. Lietuvos pergalė Oršos mūšyje buvo pirmas ženklas, kad situacija stabilizuojasi“, – tinklalapiui LRT.lt kalbėjo istorikas.

Jo teigimu, net Baltarusijoje ši data yra sureikšminama, mat iki Aleksandro Lukašenkos atėjimo į valdžią Oršos mūšio diena rugsėjo 8-ąją esą buvo minima kaip kariuomenės diena. „Lietuvoje šią datą minėti gal yra mažesnė tradicija, bet, žinoma, tai yra Lietuvos istorijos faktas“, – tvirtina T. Baranauskas.

1514 m. rugsėjo 8 d. įvykęs Oršos mūšis yra viena didingiausių Lietuvos kariuomenės pergalių po Žalgirio mūšio. Anot istorikų, pergalė Oršos mūšyje, pasiekta ginant Lietuvos teritorinį vientisumą prieš beveik 3 kartus didesnę priešo kariuomenę, sudarė sąlygas Lietuvai sudaryti paliaubas, kurios net 40-čiai metų valstybėje užtikrino taiką.