Pasak Prezidentūros, taip siekiama padidinti sistemos veiksmingumą, atvirumą bei skaidrumą, taip pat užtikrinti teismo proceso operatyvumą bei aukštesnę bylų nagrinėjimo kokybę.

Kaip šią savaitę teigė prezidento patarėja teisės klausimais Jūratė Šovienė, esminės šalies vadovo siūlomos permainos – keisti pretendentų į teisėjus atrankos procedūrą, pertvarkyti apygardų administracinius teismus juos jungiant į vieną, atverti galimybę teisinę patirtį valstybės tarnyboje turintiems asmenims pretenduoti į apygardos administracinį teismą.

Kartu siūloma tobulinti bylų nagrinėjimo nuotoliniu būdu teisinį reguliavimą.

„Prezidento požiūriu, šiuo metu vykdomų pretendentų į teisėjus atrankų procedūra yra itin biurokratinė, paremta pertekliniais formaliais reikalavimais. Dėl to ši procedūra trunka ilgai, laisvos teisėjų vietos teismuose nėra užpildomos laiku, o Pretendentų į teisėjus atrankos komisijai tenka pakartotinai vertinti tuos pačius kandidatus keletą ar net keliolika kartų per metus“, – teigiama Prezidentūros pranešime.

Pasak šalies vadovo, turi būti vykdoma nuolatinė pretendentų į apylinkės bei apygardos pakopų teismų teisėjus atranka, atsisakant atrankų į konkrečius teismus ar teismų rūmus, taip pat siūloma kaip perteklinio atsisakyti reikalavimo teisėjui dalyvauti atrankoje, kai jis siekia persikelti iš vieno tos pačios pakopos teismo į kitą bei iš vienų rūmų į kitus to paties teismo viduje.

G. Nausėda siūlo reorganizuoti apygardos administracinius teismus steigiant vieną Lietuvos apygardos administracinį teismą, o kartu – pakeisti teritorinio teismingumo taisykles, atsisakant išimtinio tam tikrų kategorijų administracinių ginčų teismingumo Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Bylos būtų skiriamos nagrinėti tuose teismo rūmuose, kurie yra arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios ar buveinės vietos.

„Šalies vadovo požiūriu, pastarieji pakeitimai priartintų teismą prie žmonių, besibylinėjančių su valstybės ar savivaldybių institucijomis dėl jų biurokratizmo ar neveikimo. Įstatymų pataisomis taip pat būtų užtikrintas tolygesnis darbo krūvis, žmogiškųjų, materialinių ir informacinių resursų efektyvesnis panaudojimas, padidintos teisėjų specializacijos galimybės Lietuvos apygardos administraciniame teisme“, – teigiama pranešime spaudai.

Pakeitimuose  – siūlymai išplėsti atsitiktinės bylų atrankos kriterijaus principą, taikant jį visoms pirmosios instancijos administraciniame teisme gautoms byloms. Taip, Prezidentūros nuomone, būtų sustiprinta ir korupcijos prevencija.

Kartu pažymima, kad menksta teisėjų profesijos patrauklumas, mažėja pretenduojančiųjų į teisėjus, tik keli procentai teisėjų yra ne iš teismų sistemos, o iš mokslo pasaulio, kitų valstybės institucijų bei privataus sektoriaus.

Todėl pataisomis siekiama įtvirtinti platesnes galimybes, kad pretenduoti į apygardos administracinių teismų teisėjus galėtų „solidžią teisinę patirtį“ viešojo administravimo srityje, pavyzdžiui, mokestinių ar administracinių ginčų komisijose, sukaupusiems asmenims, jei šie atitinka bendruosius pretendentams į teisėjus reikalavimus.

Šiuo metu tokie asmenys gali pretenduoti tik į bendrosios kompetencijos apylinkės teismus.

Įstatymų projektuose siūlomais pakeitimais taip pat tobulinamas, pasak Prezidentūros, „fragmentiškas ir neišsamus“ teisinis reguliavimas dėl galimybės rengti teismo posėdžius nuotoliniu būdu.

Teigiama, jog pataisos parengtos atsižvelgiant į teisėjų bendruomenės ir savivaldos atstovų, Valstybės kontrolės pastabas.

Seimui priėmus teikiamus įstatymų projektus, nuostatos dėl pretendentų į teisėjus atrankos modelio pakeitimo, teismo posėdžių organizavimo nuotoliniu būdu ir reikalavimų asmenims, siekiantiems tapti apygardos administracinio teismo teisėjais, įsigaliotų nuo 2022-ųjų sausio. Tuo metu pakeitimai dėl Lietuvos apygardos administracinio teismo įsteigimo ir su tuo susijusių klausimų – nuo 2023 metų pradžios.