Visa šalies miškų, nesvarbu, ar jie valstybiniai, ar privatūs, priešgaisrinė apsauga – ant miškų urėdijų pečių. Šiam tikslui jos kasmet skiria apie 2 milijonus eurų. Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu miškai nuolat stebimi Antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos detektoriais arba iš specialių miško gaisrų stebėjimo bokštų. Įžvelgę pavojų, šios sistemos operatoriai iš karto ant kojų sukelia artimiausią nuolat budinčią miško gaisrų gesinimo komandą. Tokias komandas turi visos urėdijos – ir ne tik pagrindines, bet ir rezervines. Komandos aprūpintos specialiais automobiliais ir gaisrui gesinti skirta įranga. Šiuo metu urėdijos iš viso turi 68 gaisrinius automobilius.

Viena veiksmingiausių privalomų prevencijos priemonių – priešgaisrinės mineralizuotos juostos miškuose. Kasmet urėdijos įrengia ar atnaujina apie 13 tūkst. km tokių juostų. Siekdami užkirsti kelią gaisrams, valstybiniai miškų pareigūnai miškuose rengia reidus, kad sudrausmintų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų nesilaikančius žmones. Urėdijų tikslas – ne nubausti kuo daugiau pažeidėjų, o visais galimais informacijos sklaidos būdais šviesti visuomenę, parodyti, kad ir viena atsitiktinai miške numesta nuorūka gali sukelti didžiulį gaisrą.

Prieš mėnesį Kretingos miškų urėdijoje Preilos gyvenvietės šiaurinę dalį buvo surengtos miško gaisrų gesinimo pratybos. Pratybų metu urėdijos darbuotojai ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai tobulino savo įgūdžius žvalgant miškus, ieškant gaisro židinio, gesinant patį gaisrą.

Pastangos kovojant su gaisrais duoda rezultatų – dėl gerai organizuotos priešgaisrinės apsaugos miško gaisrai neišplinta ir dideli plotai neišdega. Pernai, Generalinės miškų urėdijos duomenimis,. Lietuvoje užregistruoti 247 miško gaisrai, kai išdegė 71 ha ploto. Pavojingiausia padėtis buvo rugpjūčio mėnesį, kai didelėje šalies dalyje vyravo aukščiausios, penktos, klasės miškų gaisringumas ir beveik visos savivaldybės buvo uždraudusios ar apribojusios lankymąsi miškuose. Laimė, bendromis ir miškininkų, ir savivaldos, ir visuomenės pastangomis didelių bėdų išvengti pavyko.

Dažniausiai miško gaisrai kyla pavasarį, kai deginama žolė, ir rudenį, kai prasideda miško gėrybių rinkimas. Gaisrai įsiplieskia ir kūrenant laužus ne tam skirtose vietose, atliekant miško ruošos darbus, važinėjant netvarkingomis transporto priemonėmis. Net neatsargiai numesta nuorūka gali įplieksti didžiulį gaisrą, ypač sausros metu.

Šiemet iki gegužės 5 d., preliminariniais duomenimis, Lietuvos miškuose užregistruota 13 miško gaisrų 2,7 ha plote.