„Kol kas tokių skaičių mes neturėjome“, – taip Santaros klinikų vadovas Feliksas Jankevičius penktadienį kalbėjo apie ligoninėje gydomus vaikus, sergančius koronavirusu. Jų net 17, trys iš jų – sunkios būklės, reanimacijoje.

„Tais atvejais, kai reikalinga deguonies terapija, vaikai yra hospitalizuojami. Kai būklė tampa nestabili, jie perkeliami į reanimacijos skyrių. Amžius – daugiausia septynmečiai vaikučiai. Ir, deja, visi jie yra neskiepyti“, – sakė F. Jankevičius.

LNK žinios praneša, kad tiek koronavirusu sergančių vaikų Santaros klinikose nebuvo nuo pat pandemijos pradžios. 

„Kalbant apie epidemiologinę situaciją, ji šiuo metu, tikrai yra labai įtempta, labai nepalanki. Vaikai nuo 7 iki 18 metų pagal susirgimus sudarė 33 procentus tarp visų susirgusių asmenų“, – praėjusią savaitę teigė vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kodėl tiek daug užsikrėtusių vaikų? Anot L. Ašoklienės, mokyklose aktyviai testuojama ir daug išaiškinama, tačiau tose pačiose mokyklose galimi ir užsikrėtimai.

Svarstoma, ką daryti toliau – ar nereikia grįžti prie nuotolinio ugdymo.

„Su visais susitarėme, kad svarbiausia yra žiūrėti, kaip sekasi sveikatos apsaugos sistemai tvarkytis su krūviu. Jeigu matytume, kad ligoninės yra perpildytos, reanimacijos, intensyvios terapijos skyriai, tuomet tai galėtų būti stipri indikacija, kad reikėtų trumpam atsitraukti nuo kontaktinio ugdymo“, – teigė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius.

O ligoninėse situacija gana stabili, bet daugėja sergančių medikų. Pavyzdžiui, Santaros klinikose šiuo metu užsikrėtę ir nedirba 212 darbuotojų. Jeigu situacija blogės, planuojama kviesti pagalbos iš kitų įstaigų.

„Tik tuomet, kai mes negalėsime atlikti to, kas priklauso“, – sakė Santaros klinikų generalinis direktorius.

Dar vienas atsarginis planas – į darbą iškviesti besimptome koronaviruso forma sergančius medikus. Kol kas tokio poreikio nėra nei Vilniuje, nei Kaune ar Panevėžyje, kur COVID-19 ir kitos ligos išguldė 10 procentų kolektyvo.

„Mūsų administracijos nuomone, mes prisilaikysime laisvanoriškumo principo. Tikimės, kad mūsų darbuotojai yra sąmoningi. Ir jeigu bus, neduok Dieve, tokia situacija, jie geranoriškai patys atsišauks“, – teigė Respublikinės Panevėžio  ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas.

„Mes dar nesvarstėme tokių galimybių, neturėjome tokio precendento, kad sergantis žmogus dirbtų. Esamoje situacijoje mes dirbame sklandžiai kol kas, kiek įmanoma“, – tikino LSMU Kauno ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas.

Kol susirgimų skaičius auga ir gali per parą pasiekti ir 20 tūkstančių, didinamos ir testavimo pajėgos. „Jeigu nenuslūgs šis reikalas, planuojama šalia tos aikštelės planuoja statyti ir antrą punktą“, – kalbėjo Mobilaus punkto koordinatorė Danutė Stanevičienė.

Per dieną šiame Panevėžio punkte testuojama apie 750 žmonių. Tačiau pastebėta, kad dalis piktnaudžiauja ir testuojasi dėl darbo. Tam, kad nereikėtų už testą mokėti patiems, sistemoje pažymi, jog turi simptomų. Tokių gudruolių veidai čia dirbantiems jau atpažįstami. Jie naudojasi spraga.

Augant poreikiui, visuose šalies testavimo punktuose bus ilginamas ir darbo laikas. „Manome, kad galėtų testavimas, testuojamų žmonių skaičius išaugti keliais tūkstančiais“, – LNK sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Farmacijos politikos skyriaus patarėja Monika Girdvainytė.

Dėl rekordinių užsikrėtimų ima strigti ir įstaigų veikla. Kauniečiai skundžiasi, kad dėl viruso išguldytų darbuotojų neišvežamos šiukšlės. Vilniaus miesto savivaldybė patikslina, kad tarnybų, pavyzdžiui, vairuotojų, šiukšlių vežėjų ar kelininkų darbas nestringa.

Bet stoti gali kas kita – galimybių pasas. Apie tai penktadienį prabilo premjerė I. Šimonytė. Anot jos, Vyriausybė sprendimą turėtų priimti šį trečiadienį. Ministrų kabinetas planą atsisakyti galimybių paso jau brandina kelias savaites. Derinami Operacijų vadovo sprendimai. Verslas sako laukęs tokio sprendimo ir tikisi, kad parduotuvėse išaugs pirkėjų srautai, sumažės išlaidos, skirtos galimybių paso patikrai.