„Kitų metų biudžete mums numatyta beveik 600 tūkst. eurų daugiau lėšų, tačiau šias lėšas mes panaudosime šių metų skolai padengti. Jei bus priimtas toks biudžetas, mes gausime 600 tūkst. daugiau, bet panaudosime skolai padengti“, – antradienį Seime sakė Nida Grunskienė.

Ji priminė, kad atėjusi dirbti rado 1,8 mln. eurų skolą.

N. Grunskienė parlamentarams teigė, kad prokurorų ir kitų sistemos darbuotojų atlyginimai – per maži, nėra lėšų komandiruotėms, patalpų remontui, atnaujinti darbo priemones, transportą.

Generalinės prokurorės duomenimis, informacinių technologijų, buhalterijos, komunikacijos bei kitų skyrių vyriausieji specialistai prokuratūroje neuždirba nė 1 tūkst. eurų į rankas, o dokumentų valdymo darbuotojų atlyginimas nesiekia 700 eurų į rankas.

„Negaudama adekvataus biudžeto, net ir labai griežtai taupydama, atsisakydama tam tikrų išlaidų prokuratūra negali užtikrinti prokurorams bei kitiems darbuotojams tokių darbo sąlygų bei darbo priemonių, kurios įprastos daugelyje kitų valstybės institucijų“, – tvirtino generalinė prokurorė.

Tai labai didelė problema, nes tarnybą baigusių prokurorų nepakeičia jauna profesionalų karta.

„Negalime tinkamu periodiškumu atnaujinti kompiuterinės bei kitos būtinos įrangos, transporto, negavome finansavimo, būtino siekiant pilna apimtimi įvykdyti Valstybės saugumo departamento rekomendacijų dėl darbo su slaptais dokumentais. Specialistams negalime leisti dalyvauti solidžiuose forumuose ir konferencijose užsienyje, nes neturime lėšų jų komandiruotėms“, – sakė ji.

Anot N. Grunskienės, dalis pastatų ir patalpų reikalauja esminio bei neatidėliotino atnaujinimo. Pavyzdžiui, prokuratūros pastate Tauragėje žiemą užšąla vanduo, Šilutėje byra čerpių stogas.

„Valytoja įpareigota stebėti orus ir rinkti vandenį, kad lyjant nesusidarytų balos patalpose. Ten pat išgirdau ir apie darbuotojų savarankiškai užkaltas skyles, kad į serverinę nepatektų balandžiai“, – pasakojo Generalinės prokuratūros vadovė.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Jos teigimu, šiemet tarnybą paliko 20 prokurorų, pernai – 22. Per šį laikotarpį priimti keturi nauji prokurorai.

„Kad prokuroro darbas tapo visiškai nepatrauklus jaunesniems specialistams, matome ir iš to, kad šiais metais nesurinkome pakankamo skaičiaus laikyti egzaminus į prokurorus, ir egzaminas neįvyko. Tai labai didelė problema, nes tarnybą baigusių prokurorų nepakeičia jauna profesionalų karta“, – sakė N. Grusnkienė.

Pasak jos, šiuo metu nėra nė vieno prokuroro, jaunesnio nei 30 metų, 8 proc. jų priklauso 30–40 metų grupei, 47 proc. dirbančių sudaro prokurorai sulaukę 41–50 metų ir beveik tiek pat – vyresni nei 50 metų.

Generalinė prokurorė tvirtino nesuprantanti, kodėl pagal valstybės tarnybos reformą prokuratūra nebuvo įtraukta į pirmąjį darbo užmokesčio kėlimo etapą.

„Aš labai norėčiau, kad būtų atsižvelgta, ir prokurorai būtų Valstybės tarnybos įstatyme pirmame etape kartu su teisėjais. Kitaip tikrai turėsime didelę problemą, kadangi dauguma prokurorų išeis į kitas tarnybas – į teismus, į advokatūrą, jeigu bus toks didelis skirtumas tarp teisėjų ir prokurorų atlyginimo“, – vėliau žurnalistams teigė N. Grunskienė.

Pasak jos, ir dabar prokurorų darbo krūvis didelis, jis dar auga mažėjant prokurorų.

„Tyrėjų kvalifikacija yra žema, nesakau, kad visų, bet žema, todėl dar didesnis krūvis tenka prokurorams, bylos tiriamos ilgiau“, – tvirtino ji.

Šiuo metu prokuratūros biudžetas siekia apie 34 mln. eurų metams, beveik visos lėšos tenka atlyginimams, kitoms išlaidoms lieka apie 3–4 proc. lėšų.