Genocido aukų muziejuje – atvirų durų diena: ekspozicijas galima apžiūrėti nemokamai. Pasak muziejininkų, Juodojo kaspino diena – rugpjūčio 23-ioji – kasmet pritraukia gerokai daugiau lankytojų nei įprastai.

„Mano prosenelis atvyko į Didžiąją Britaniją iš Lietuvos, iš Marijampolės, beveik prieš šimtą metų, todėl man įdomi ne tik šalies, bet ir mano giminės istorija, ką jiems teko čia patirti. Istoriją žinau puikiai. Norėjau dalį jos pamatyti savo akimis“, – pasakoja LRT kalbintas muziejaus lankytojas.

„Buvo labai įdomu pažinti Lietuvos kelią po karo, mes žinome daug istorijos apie didžiąsias valstybes, apie gimtąją Belgiją, tačiau apie Baltijos šalis – mažai ką. Tačiau būtent mažų šalių istorija parodo, kokie baisūs sovietiniai laikai buvo“, – teigia muziejuje besilankanti turistė.

Muziejaus atstovai sako, kad tokiomis dienomis lankytojų susidomėjimas gerokai išauga. Lietuviai prisimena 1987-aisiais surengtą mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje, 1989-aisiais nusidriekusį Baltijos kelią; užsieniečiai domisi Lietuvos istorija.

„Dažniausiai muziejų aplanko turistai, išgirdę magišką žodį KGB. Dažnai net ir vadina mūsų muziejų KGM muziejumi. Ir tik atvykę į muziejų pamato, kad tai nėra vien tik KGB istorija, tai yra ir visa mūsų skaudi istorija: partizanai, lageriai, aišku, ir apie KGB veiklą. Labiausiai, aišku, juos šiurpina mūsų kalėjimas, išlikusios autentiškos kameros“, – pasakoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vyriausioji viešųjų ryšių specialistė Vilma Juozevičiūtė.

Minint 1939-aisiais pasirašytą Ribentropo-Molotovo paktą, kada buvo pasidalytos įtakos sferos Vidurio ir Rytų Europoje, nuo šiandien Seime galima aplankyti ir parodas: „Gulagas. Vieno lagerio istorija“ ir „Kelio į laisvę pradžia – prie Adomo Mickevičiaus paminklo“.