„Lietuvos heraldikos komisija artimiausiu metu dar kartą išnagrinės Mažosios Lietuvos heraldikos klausimus, atsižvelgdama į Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos ir Etninės kultūros globos tarybos kreipimusis į prezidentą“, – BNS šią savaitę informavo šalies vadovo atstovas spaudai Ridas Jasiulionis.

Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba anksčiau balandį kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu padėti išspręsti kelerius metus trunkančią „nevaisingą diskusiją“ su Heraldikos komisija – ši atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį.

Kaip skelbia taryba, Heraldikos komisija yra atmetusi briedžio simbolį, kadangi šio gyvūnų atvaizdą Antrojo pasaulinio karo metais naudojo viena iš nacistinės Vokietijos karinių divizijų.

Komisija pasiūlė ieškoti kito simbolio – knygos, kurėno ar panašiai.

Šie pasiūlymai svarstyti anksčiau ir atmesti, todėl, anot tarybos, nuspręsta likti prie briedžio simbolio.

Tarybos teigimu, briedžio reikšmę Mažosios Lietuvos regiono istorijai bei kultūrai pabrėžė ir Klaipėdos universiteto mokslininkai, be to, jie paneigė sąsajas tarp nacionalsocializmo ir briedžio simbolikos.

Nepaisant to, Heraldikos komisija, pasak tarybos, briedžio simbolį vėl atmetė, tai ir paskatino kreiptis į šalies vadovą.

„Mes tikimės. Kaip sakoma, bandyti galima kreiptis ir tikėtis, kad padės“, – BNS sakė Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Vilma Griškevičienė.

Nuo seno svarbus simbolis

Pasak V. Griškevičienės, briedis kaip simbolis nuo seno buvo svarbus Mažosios Lietuvos regione, tą įrodo ir istoriniai šaltiniai.

„Mes turime istorinę studiją, kad briedis nuo XVI amžiaus šiame krašte yra svarbus kaip simbolis. Turime daug surinktos medžiagos, kodėl briedis, net Tilžės akte yra briedis su briedžiuku, netgi nuo Pretorijaus laikų briedis yra užfiksuotas istorinėje medžiagoje kaip šventas gyvūnas šitame krašte“, – pasakojo tarybos vadovė.

Ji teigė, kad briedis tinka ne tik vietos, bet ir išeivijoje gyvenantiems žmonėms, mokslininkais, menininkais.

„Mes turime pagrindimą, kodėl renkamės briedį. Atsižvelgiame į tai, kad Heraldikos komisija kaip ir rašė mums, kad tai turėtų kažkiek atliepti atliepti ir kitų regionų simboliką“, – teigė V. Griškevičienė.

„Dėl gyvūno tarėmės ne tik su mokslininkais, tarėmės su mūsų regiono menininkais. Taigi, sprendimas atėjo labai daug diskutuojant“, – pridūrė ji.

Anot pirmininkės, Heraldikos komisijos argumentas dėl briedžio kaip nacių naudoto simbolio nėra tinkamas.

„Nacių simbolių buvo daug – ne tik briedis. Tokiu atveju mes iš savo heraldikos turėtume išimti labai daug gyvūnų. Naciai naudojo ne tik briedžio simbolį, jie jų naudojo daug. Ir mešką turbūt tada mes turėtume ignoruoti“, – teigė V. Griškevičienė.

Mažosios Lietuvos regionas kol kas vienintelis etnografinis Lietuvos regionas, neturintis herbo.

Aukštaitijos herbe pavaizduotas raudonas šarvuotas raitelis su pakeltu kalaviju dešinėje rankoje, Dzūkijos (Dainavos) – sidabrinis šarvuotas karys ir dvi sidabrinės lūšys, Suvalkijos (Sūduvos) – raudonas tauras, Žemaitijos – juoda meška.

Heraldikos komisiją sudaro šalies vadovas, ji jam yra atskaitinga. Komisijai šiuo metu pirmininkauja istorikė, heraldikos specialistė Agnė Railaitė-Bardė.