Trečiadienį bent keli tūkstančiai protestuotojų reikalavo politikų atsisakyti siūlymų dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimų, kurie, pasak jų, kelia grėsmę žiniasklaidos laisvei. Tuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pritarė Kapčiamiesčio poligono steigimo projektui. Be to, Lietuvos energetikos agentūra (LEA) teigia, kad duomenis apie kiekvienos dienos kuro pardavimo kainas pateikė 537 iš maždaug 700 šalies degalinių. Savo ruožtu JAV ir Iranas sutarė dėl dviejų savaičių trukmės paliaubų.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Prie Seimo vyko protestas prieš naująsias LRT įstatymo pataisas. Bent keli tūkstančiai į protestą „Šalin rankas nuo laisvo žodžio! Nepasiduosime“ susirinkusių gyventojų reikalavo politikų atsisakyti siūlymų, pasak jų, keliančių grėsmę žiniasklaidos laisvei. Susirinkusieji pasisakė prieš pirmąjį balsavimą Seime įveikusias įstatymo pataisas ir iš jų neva kylantį siekį politizuoti Lietuvos visuomeninį transliuotoją.
Seimo NSGK pritarė Kapčiamiesčio poligono steigimo projektui. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius siūlė bendru sutarimu pritarti patobulintam įstatymo projektui, vis tik 2 Seimo NSGK nariai balsuodami susilaikė, už pasisakė 11. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas posėdyje kalbėjo, kad iš septynių analizuotų vietų planuojamam poligonui Kapčiamiesčio teritorija pasirinkta kaip daranti mažiausią poveikį privatiems sklypams. Komiteto nariai taip pat bendru sutarimu pritarė Tauragės poligono plėtrą numatančiam įstatymo projektui.
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigia nesiruošiantis priimti Vilniaus mero Valdo Benkunsko siūlymų, kuriuose sostinės vadovas ragina įtvirtinti privalomą lietuvių kalbos mokėjimo lygį laikinai Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams. Praėjusią savaitę V. Benkunskas kreipėsi raštu į ministrą siūlydamas Seimui teikti įstatymo pataisas, kad norint pratęsti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje užsienietis privalėtų turėti sertifikatą ar kitą oficialų dokumentą, patvirtinantį, kad moka lietuvių kalbą ne prasčiau nei A2 lygiu. Reaguodamas į tai, V. Kondratovičius socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė įrašą, kuriame teigė, kad tokių sprendimų nesiruošia priimti, nes tai – ne Vidaus reikalų ministerijos (VRM) kompetencijų sritis. Savo ruožtu Vilniaus meras atsakė, kad ministras kratosi atsakomybės ir ragino jį nebėgti nuo jos.
Seimo konservatoriai pristatė savo Nacionalinio saugumo strategijos variantą. Jame akcentuojama, kad Lietuva turi būti pasiruošusi kurį laiką gintis viena, o tam reikia visuotinės gynybos, karinių technologijų vystymo, fortifikacijų ir daugiasluoksnės oro gynybos. Pasak Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) pirmininko Lauryno Kasčiūno, Krašto apsaugos ministerija (KAM) parengta Nacionalinio saugumo strategija yra pernelyg biurokratiška ir neatskleidžia esminės lietuviškos gynybos minties. Konservatorių parengtame dokumente numatomi penki strateginiai tikslai. Pirmas tikslas yra patikima ir veiksminga Lietuvos gynyba, kurios pagrindas – visuotinė gynyba. Antras tikslas – patikima kolektyvinė gynyba ir sąjungininkų parama. Trečias tikslas yra valstybės ir visuomenės atsparumo stiprinimas, t. y., kaip atlaikomas spaudimas informacinėje, kibernetinėje, infrastruktūros, sveikatos, ekonomikos ir energetikos srityse. Ketvirtas tikslas – valstybės valdymo tęstinumas krizės ar karo atveju. Penktas – ilgalaikių nacionalinio saugumo pagrindų sutvirtinimas.
Užsienio reikalų ministras tikisi, kad Taivanui pasiūlytas veiksmų planas taps postūmiu investicijoms. Anot Kęstučio Budrio, Taivaniečių atstovybei perduotas planas, skirtas skatinti investicijas Lietuvoje, dabar yra derinamas. Pasak ministro, siūlymai apima įvairias sritis, kuriose galėtų būti pasiektas proveržis – pavyzdžiui, finansų, pramonės sektoriuose. K. Budrio teigimu, Taivano pusei perduotas planas galėtų atnešti „daug daugiau naudos negu dabar sugebame turėti“. Taivaniečių atstovybės Lietuvoje atstovai praėjusią savaitę Eltai patvirtino gavę ministerijos paruoštą veiksmų planą, skirtą skatinti aktyvesnį atstovybės įsitraukimą į Lietuvos ekonomiką.
Seimo Švietimo ir mokslo komitetas linkęs palaikyti Vyriausybės parengtą projektą, kuris įpareigotų šalies ugdymo įstaigas iki rugsėjo parengti mobiliųjų telefonų naudojimo tvarkas. Pasak tokią išvadą parengusio socialdemokrato Dariaus Jakavičiaus, sprendimas sudaryti sąlygas dėl įrenginių naudojimo ugdymo proceso metu apsispręsti pačioms mokykloms būtų efektyvesnis nei įstatymu įtvirtinti ribojimai. Prieš kelias savaites Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovė Raminta Popovienė teigė, jog šiuo metu daugiau nei 80 proc. šalies mokyklų jau yra pasirengusios savo mobiliųjų telefonų naudojimo tvarkas.
Į klausimą, kam priklauso Krymas, iš pirmo karto neatsakęs sveikatos apsaugos viceministras Arnomedas Galdikas buvo griežtai įspėtas, jį žadama siųsti į Ukrainą, sako ministerijos vadovė Marija Jakubauskienė. Pasak viceministrės, A. Galdikui taip pat pavesta mokytis komunikacijos, skirtas stebėjimo laikotarpis. Kaip skelbta, praėjusią savaitę lrt.lt portale buvo publikuotas interviu su naujuoju sveikatos apsaugos viceministru. Jo metu A. Galdikas į klausimą, kam priklauso Krymas, atsakė tik perklausus kelis kartus. Viceministras iš pradžių teigė, jog nėra atsakingas už šią situaciją politikoje, akcentavo, jog tartasi kalbėti tik apie mediciną. Jis prašė žurnalistės neklausti šio klausimo ir teigė, jog nežino, kaip pasielgti šioje situacijoje. Tuomet A. Galdikas sakė nežinantis, kam priklauso Krymas, tačiau galiausiai nurodė, jog Ukrainai. Ministerijos vadovė anksčiau yra sakiusi, jog tokius A. Galdiko pasisakymus laiko nepriimtinais.
Praėjusių metų rudenį kultūros viceministru paskirtas Matas Drukteinis, vadovavęs viešajai įstaigai „Meno genas“, tuo metu jokios realios veiklos šioje organizacijoje nevykdė, teigė kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė. Tiesa, pasak ministerijos vadovės, jei Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) šioje situacijoje nustatytų pažeidimą, būtų imtasi atitinkamų priemonių. Kaip skelbta, kultūros viceministru dirbti M. Drukteinis pradėjo praėjusių metų lapkričio 20 d., o viešosios įstaigos direktoriaus pareigas ėjo iki praėjusių metų gruodžio 31-osios. Dėl to parlamentaras Vytautas Kernagis antradienį kreipėsi į VTEK, prašydamas įvertinti M. Drukteinio veiksmus ir nustatyti, ar nebuvo supainioti vieši ir privatūs interesai
Prokuroras buvusį Lietuvos kariuomenės vadą Valdemarą Rupšį prašo pripažinti kaltu byloje dėl neteisėtai gautų sveikatos paslaugų ir skirti jam 20 tūkst. eurų baudą. Valstybės kaltintojas kartu V. Rupšiui siūlo 5 metams uždrausti dirbti valstybės tarnyboje. Byloje taip pat teisiamam buvusiam Karo medicinos tarnybos odontologui Šarūnui Ratkui siūloma skirti 15 tūkst. eurų baudą ir uždrausti dirbti valstybės tarnyboje. Prokuroras Stanislavas Barsulis teisme akcentavo, kad šių aukščiausio rango pareigūnų padarytos nusikalstamos veikos vertinamos kaip didelė žala valstybei. Kaltinamųjų advokatai prašė teismo jų ginamuosius išteisinti. Baudžiamojoje byloje buvusiam kariuomenės vadui V. Rupšiui pareikšti kaltinimai po tai, kai paaiškėjo, jog 2022 m. jam buvo sudėti dantų implantai, kurie buvo apmokėti kariuomenės lėšomis.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Nuo trečiadienio degalinėms įsigaliojus įpareigojimui teikti informaciją apie kiekvienos dienos kuro pardavimo kainas, Lietuvos energetikos agentūra (LEA) teigia, kad šiuos duomenis pateikė 537 iš maždaug 700 šalies degalinių. Pagal trečiadienį įsigaliojusį energetikos ministro įsipareigojimą, 14 iš visų 20 degalines valdančių tinklų – iš viso 537 degalinės, paskelbta daugiau kaip 1,5 tūkst. produktų kainų. Trečiadienį Lietuvoje mažiausia dyzelino kaina buvo „Eniris“ degalinėje, esančioje Kelmės raj. savivaldybėje – siekė 2,090 eurų už litrą, mažiausia benzino kaina – 1,640 eurų už litrą, tokia buvo taikoma „Madalvos“ degalinėje, esančioje Tauragės raj. savivaldybėje. Didžiausia dyzelino kaina buvo dviejose degalinių tinklo „Circle K“ degalinėse, esančiose Vilniaus ir Kauno miestuose – siekė 2,389 eurų už litrą, didžiausia benzino kaina buvo 1,918 eurų už litrą, ją taikė Kaune esanti degalinių tinklo „Circle K“ degalinė. Tinkluose dyzelino kainos svyruoja nuo 2,090 iki 2,389 eurų už litrą, benzino – nuo 1,64 iki 1,918 eurų už litrą, vidutinė dyzelino kaina siekia 2,3 eurų už litrą, benzino – 1,832 eurų už litrą.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
JAV ir Iranas sutarė dėl dviejų savaičių trukmės paliaubų. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė minėtam laikotarpiui nutrauksiąs bombardavimus Irane, jeigu Teheranas visiškai atvers naftos ir dujų eksportui gyvybiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį. Pasak D. Trumpo, iš Irano buvo gautas 10 punktų pasiūlymas, kurį JAV prezidentas vadino „tinkamu pagrindu deryboms“, o abi šalys esą susitarė „dėl beveik visų ginčytinų klausimų“, kurie per šias dvi savaites bus baigti derinti. Tiek jis, tiek Teheranas po derybų gyrėsi pasiekta pergale. Dėl ko būtent šalys susitarė, kol kas lieka neaišku. Deryboms tarpininkavusio Pakistano teigimu, penktadienį Islamabade planuojamas tiesioginis JAV ir Irano delegacijų susitikimas. Po pranešimų apie pasiektas paliaubas smuktelėjo naftos ir dujų kainos.
Izraelis pranešė surengęs „didžiausią koordinuotą smūgį“ Libane nuo karo pradžios. Izraelio kariuomenė teigė trečiadienį smogusi maždaug 100-ui grupuotės „Hezbollah“ objektų visoje Libano teritorijoje, nepaisant Artimuosiuose Rytuose paskelbtų paliaubų. Izraelio kariuomenės vadas pabrėžė, kad bus išnaudojama „kiekviena operatyvinė galimybė“ atakuoti „Hezbollah“, „nesileidžiant į kompromisus dėl Šiaurės Izraelio gyventojų saugumo“. Konflikte tarpininkavusio Pakistano ministras pirmininkas sakė, kad dviejų savaičių paliaubos galioja „visur, įskaitant Libaną“, o Izraelio premjeras tvirtino, kad paliaubos Libano neapima.
JAV viceprezidentas pareiškė, kad Europos lyderiai nededa pakankamai pastangų užbaigti karą Ukrainoje. Vizito Budapešte metu J. D. Vance'as išskyrė Vengrijos ministrą primininką, esą padėjusį suprasti tiek Rusijos, tiek Ukrainos pusės reikalavimus. Jis tikino, kad pastangos rasti sprendimą karui Ukrainoje „padėjo pasiekti reikšmingą pažangą“, ir pakartojo JAV prezidento teiginį, jog tai – „sunkiausiai išsprendžiamas karas“. Savo vizitu J. D. Vance'as demonstruoja paramą nuo 2010 m. Vengrijos ministro pirmininko pareigas einančiam Viktorui Orbanui, kuriam rinkėjų apklausos sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose prognozuoja pralaimėjimą.
Naujausi komentarai