– Ar žmonės nevertina tų pinigų?

– Mūsų skaičiavimais, nuo euro įvedimo Lietuvos gyventojai yra pametę apie 2 mln. eurų vertės monetų. Kasmet, jei ir toliau naudosime tokias pat monetas, praradimas bus apie trečdalį milijono.

– Ką reiškia pametė? Tai nedisponuojami pinigai?

– Taip, tai nedisponuojami pinigai. Jie negrįžta į apyvartą. Kaip mes tai apskaičiavome? Lietuvos bankas grynuosius pinigus, tarp jų ir monetas, nukaldina, išleidžia į apyvartą, tuomet jos ten cirkuliuoja ir dalis monetų iš prekybininkų sugrįžta. Būtent šių monetų negrįžta bent du trečdaliai į Lietuvos banką. Taip, dalį jų gyventojai kaupia pas save taupyklėse. Kita dalis monetų pasimeta. Išeina, kad kuo daugiau mes jų iššvaistome, išmėtome, tuo daugiau Lietuvos centrinis bankas jų turi leisti ir tuo daugiau jų kaupiasi aplinkoje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar yra tendencija, kad dalis žmonių gėdijasi smulkių monetų ir jomis atsiskaityti?

– Keičiasi žmonių atsiskaitymo įpročiai. Dalis gėdijasi skaičiuoti centus. Kitų valstybių daryti tyrimai rodo, kad, atsiskaitymo metu naudojant smulkias monetas, atsiskaitymas pailgėja 2–2,5 sek. Atrodo, nedidelis skaičius, bet, jei padaugintume visus atsiskaitymus per metus, vienas gyventojas sugaišta net 10 minučių.

– Koks tų 2 mln. išmėtytų monetų mastas?

– Suma nemaža. Tai net 700 t. Vizualiai tai sudarytų net dešimt traukinio vagonų. Kadangi šios monetos panaudojamas tik vieną kartą, o prekybininkai jų turėtų turėti, kad galėtų atiduoti kaip grąžą, Lietuvos bankas kasmet turi gaminti ir kalti. Kasmet šių monetų vis daugiau nukaldinama ir išmetama.

– Kiek Lietuvos bankas turi resursų sužinoti, kiek monetų išmėtyta?

– Mes, kaip Lietuvos centrinis bankas, pinigus įtraukiame į apskaitą – ką pagaminame, išleidžiame, kas grįžta. Palyginame, išvedame skirtumą: vieno, dviejų eurų monetos grįžta dažniau nei vieno ir dviejų euro centų. Skirtumas rodo, kad net 2 mln. eurų kažkur pamesti.

Kasmet, jei ir toliau naudosime tokias pat monetas, praradimas bus apie trečdalį milijono.

– Ar yra tikimybė, kad ateityje smulkių centų monetų nebeliks?

– Kai kurios valstybės tą situaciją jau valdo ir įvestas galutinis pirkinių krepšelio sumos apvalinimas. Kalbame tik apie vieno ir dviejų euro centrų monetas. Apvalinant yra sėkmingai mažinama šių monetų gamyba. Europos Komisija šią problemą stebi, atlieka analizę. Ieškoma sprendimų.

– Ar dėl to kiltų kainos?

– Kol kas konkrečių sprendimų nepriimta. Kitos valstybės apvalina ne kiekvieno produkto kainą, o bendrą prie kasos sumą.