GYVŪNIJOS PASAULYJE

Gyvūnų mylėtojai namuose trokšta džiunglių

Savo butuose klaipėdiečiai laiko ne tik kates ir šunis. Pasitaiko ir itin egzotiškų gyvūnų - skorpionų, tarakonų ar gyvačių - mylėtojų. Specialistai mano, kad turėti namuose augintinį žmones verčia vienatvė. Tačiau gyvūnų šeimininkai įsitikinę, jog būrys neįprastų padarėlių sukuria namuose džiunglių įspūdį ir nuslopina egzotiškų šalių ilgesį.

Nepataria laikyti

Moteriškos lyties, tačiau per apsirikimą Kęstu pavadinta 3 metų iguana klaipėdietės Agnės Kanaverskytės namuose atsirado prieš 2,5 metų.

Paklausta apie iguanos įpročius, Agnė neslėpė: “Nuoširdžiai nerekomenduoju skubėti pirkti šio gyvūno. Reikia labai daug, kad jis būtų laimingas“.

Iguanai, kol kas vis dar vadinamai Kęstu, būtinas didžiulis terariumas, drėgmė, daug šviesos ir šilumos - iki 37 laipsnių Celsijaus. Mūsų parduotuvėse galima nusipirkti tik iguanai reikalingos liucernos, egzotiškų vaisių. O iš kur paimti kaktuso lapų? Tačiau Kęstas ne iš kelmo spirtas: kai tik Agnė valgo sumuštinius su rūkyta dešra, gyvūnas iš karto prisistato ir laukia, kol šeimininkė pavaišins gabalėliu baltos duonos - tai jam didžiausias skanėstas. „Jeigu duočiau, suėstų ir picą“, - juokiasi pašnekovė.

Jos teigimu, iguanos - išdidūs gyvūnai, kuriems labai reikia žmogaus. Palikta viena ilgesnį laiką, gali numirti iš ilgesio. Prieš puldama duoda perspėjimo signalus, tačiau iš tiesų visai nepavojinga, ir bijoti iguanos nevertėtų. Driežo ginklai - šmaikšti uodega ir aštrūs nagučiai. Mėgstamiausias Kęsto užsiėmimas - įlipti į kambarines gėles ir ten saugiai „pasislėpti“. Nors iguana nelinkusi bičiuliautis su šunimis, jai neišvengiamai tenka su tuo susitaikyti - Agnė jų turi net du.

Priklauso ir teatrui

Kai Ovidijus Petkevičius ima vardinti savo trimetės augintinės baseto veislės kalės vardus, atvypsta lūpa: Eleonora fon Duzė Jūros druska Tulpių slėnis... Tačiau trumpai - Dūzė. „Eleonora Duzė - garsiosios šokėjos garbei. Fon - reikštų kilmingumą, Jūros druska - duoklė Klaipėdai, Tulpių slėnis - nes tėvas kilęs iš Olandijos“, - išaiškina vardų prasmę. Nors visada svajojo apie basetą, Ovidijus nedrįstų teigti, kad šis šuo - tik jo. Neslepia: didžiąją laiko dalį Dūzę globoja draugai. „Tačiau daug kas sako, jog Dūzė - ideali šuniška mano kopija“, - juokiasi pašnekovas. Dūzė šiek tiek priklauso ir Klaipėdos muzikiniam teatrui: jos atvaizdas puikuojasi ant spektaklio vaikams „Merė Popins“ plakato.

O.Petkevičius teigia, jog šuns atsidavimas žmogui - begalinis. Nors iš prigimties lėtoka, tačiau, Ovidijaus teigimu, kartais Dūzė išvysto tokį reaktyvinį greitį, kad tik spėk akimis šaudyti. Intelektuali, bet aikštinga. Ir sugebanti itin subtiliai vagiliauti. Padėk maišelį saldainių, po trijų minučių rasi tik popierių krūvelę. Dūzė sveria 30 kg, tačiau kaip vaikas veržiasi ant rankų: dievina, kai ją nešioja. Tada nutaiso tokią miną, kad iš tiesų tampa aišku: ant šeimininko rankų - tikra „fon“!

Namuose - džiunglės

Vakarų Lietuvos televizijoje laidą apie gyvūnus vedantis zooparduotuvėje dirbantis Richardas Riškus mano, jog visi gyvūnai yra gražūs: ir blusos, ir tarakonai, ir gyvatės - „Mano požiūris į gyvūnus - kaip į Dievą, jis nė vieno neišskyrė“.

Gal todėl savo dviejų kambarių bute Richardas laiko šunį, katę, 8 šinšilas, porą degu, 2 akvariumus su žuvytėmis, gyvačių, driežų, vorų, skorpionų, gyvalazdžių, Madagaskaro šnypščiančių tarakonų, kurie - vyro rankos nykščio dydžio. Nėra tik paukščių.

Nors namuose - tikros džiunglės, visi augintiniai žino savo vietą ir sugyvena taikiai. Kai Richardo paklausia, kaip į šį gyvūnijos pasaulį reaguoja žmona, jis turi parengęs atsakymą: „Žmona dirba toje pačioje parduotuvėje. Iš gyvūnų grįžtame pas gyvūnus“. Ir sūnaus toks gyvenimo būdas nestebina - juk nuo mažų dienų su gyvūnais, o berniuko „kambariokė“ - gyvatė.

Iš kur tas potraukis gyvūnijos pasauliui? „Galbūt tai tolimų, egzotiškų šalių ilgesys? Kelionės brangiai kainuoja, o aš džiungles turiu namuose“, - šmaikštauja R.Riškus.

Perka vaikams

Vienos seniausių mieste veikiančių zooparduotuvių „Kika“ pardavėja Rasa patikino, jog žmonių noras namuose laikyti gyvūnus ir jų mados nelabai kito. Tik Triušio metais žmonės buvo įnikę pirkti triušiukus. Dažniausiai gyvūnus tėvai perka vaikams - gimtadienių ar Kalėdų proga. Labiausiai perkami visada buvo pigiausieji gyvūnai - jūros kiaulytės, žiurkėnai, banguotosios papūgėlės, kurių kainos svyruoja nuo 10 iki 34 Lt.

Šioje parduotuvėje gyvena ir šeimininkų laukia įvairiausi augintiniai. Žuvytės, įvairių rūšių papūgos, jūros kiaulytės, šinšilos, triušiai, žiurkėnai, katino ir šuns hibridas fretka. Nėra tik kačių ir šunų. Vienas egzotiškiausių gyvūnų „Kikoje“ - neseniai čia apsigyvenusi didžiulė, margaspalvė Pietų Amerikos papūga ara. Šios, rėksnėmis dėl triukšmingo būdo ir sugebėjimo atkartoti garsus vadinamos papūgos gyvena iki 100 metų. Kol kas 10 mėnesių paukštis neturi vardo. Teisė jį suteikti palikta šeimininkui, kuris gražuolės papūgos draugija galės džiaugtis suplojęs 9 tūkstančius litų.

Nukreipia agresiją

Gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Jolanta Baliūnienė mano, jog pagrindinis motyvas, dėl kurio žmonės laiko gyvūnus, yra vienatvė. Ypač tai liečia vaikus, kuriems suaugusieji skiria per mažai dėmesio, kurie trokšta brolio ar sesers. Kartais gyvūnas šeimoje nuima neigiamą krūvį, į augintinius nukreipiama agresija, gaunama iš tėvų.

Pasak J.Baliūnienės, žmones traukia visa, kas gražu, maža ir švelnu. Todėl ir auginame mažus paukštelius, triušiukus. Ir visada norime už save mažesnių. Taip pat, gydytojos teigimu, gyvūnai mums suteikia saugumo jausmą. Vieniši jaučiasi ne tik vaikai, bet ir suaugusieji, nes vienatvė - prigimtinis jausmas, lydintis visą gyvenimą.