Iki Lietuvos pasirodymo pasaulinėje "Expo 2015“" parodoje Milane likus 500 dienų, pagaliau atsirado pinigų į ją išsiruošti. Tad klausimas tik vienas – ką pademonstruoti 130 mln. parodos lankytojų.

Dalyvavimas būtinas

Kitąmet iš valstybės biudžeto numatoma pradėti finansuoti pirmąjį etapą. Jam reikės maždaug pusės visų parodos lėšų – apie 7 mln. litų pareikalaus paviljono statyba, 1147 kv. metrų sklypo parengimas, komunikacinių ir technologinių paslaugų paketas.

Atgavusi nepriklausomybę Lietuva nepraleido nė vienos "Expo" parodos, todėl ar važiuoti į Milaną, klausimų nekilo jau 2011 m., tiesa, tada nė nebuvo aišku, iš kur surinkti apie 14 mln. litų. Tačiau suma, kurią Lietuva sumokės už Milano parodą, toli gražu nebus didžiausia.

Lietuvos ekspozicijos pasaulinėje parodoje "Expo 2015" generalinis komisaras Romas Jankauskas norėdamas palyginti pateikė valstybių kaimynių sumas – pavyzdžiui, Estija planuoja išleisti 13,5 mln. litų, o Latvija ir Čekija atseikės atitinkamai 20 ir 30 mln. litų, ką jau kalbėti apie Vakarų valstybes, kurios tokias ir didesnes sumas skaičiuos eurais bei doleriais.

"Expo" paroda – ne vienintelis brangus ir prabangus renginys, kuriame dalyvauti yra prestižo reikalas. Viešųjų ryšių agentūros "Idea Prima" direktorius Paulius Tamulionis priminė, kad Vilnius, pavyzdžiui, kasmet dalyvauja Kanuose vykstančioje nekilnojamojo turto parodoje "Mipim". Kodėl? Nes kitaip niekas pasaulyje nežinos, kad yra tokia sostinė.

Kai Lietuva pasirodo "Expo", ją į savo būrį priima "save gerbiančios" valstybės.

Strategijos dar nėra

Svarbiausia tik kaip naudingiau išleisti milijonus litų ir palikti įspūdį.

"Jei norime atkreipti dėmesį į Lietuvą, reikia į šalį žiūrėti žmonių, kuriems pasirodysime, akimis. Pavyzdžiui, ateina prie Lietuvos stendo lankytojas, o juk Rumunija, Lietuva, Latvija ir Suomija jam yra vienas ir tas pats. Reikia domėtis, kaip komunikuoja ir kokį turinį parodo stambios valstybės. Tarkime, kai pamatai inovatyvų mikroschemos formos vaizdo stendą, manysi, kad tai inovacijų, aukštųjų technologijų šalis, turinti sparčiausią internetą, ir t. t. Taigi, kyla klausimas, ką reikia akcentuoti Lietuvai. Problema ta, kad jau daug milijonų litų išleidome įvaizdžiui kurti, o galiausiai turime kreivą logotipą, kurį vienos institucijos naudoja, o kitos stengiasi jo išvengti", – dėstė viešųjų ryšių ekspertas.

Aplinkos apsaugos ministras Valentinas Mazuronis sakė, kad konkreti Lietuvos ekspozicija, reklama ir strategija bus formuojama vėliau, kai atsiras papildomų finansavimo šaltinių.

Idėjų, o ir paramos esą netrūks, nes plati parodos tema "Pamaitinti planetą, energija gyvenimui" gali būti plačiai interpretuojama, todėl atsiras Lietuvos įmonių, kurios turės ką parodyti 130 mln. parodos lankytojų.

Važiuos maisto gamintojai

Vis dėlto R.Jankauskas sukonkretino, kad pagal parodos temą Lietuvos paviljone galėtų išsirikiuoti maisto pramonės įmonės. Mitybos tradicijos, pažangus ūkininkavimas, maisto gaminimo technologijos, anot jo, bus pagrindiniai asortimento motyvai, kuriuos pateiks dauguma valstybių.

"Taigi ir įdomi ši paroda pirmiausia bus maistą gaminančioms ar jį pateikiančioms įmonėms, gal ne tik didžiosioms, bet ir smulkiems gamintojams, ūkininkams, kurių produkcija yra aukštos kokybės ir galėtų atstovauti Lietuvai pasauliniu lygiu", – svarstė R.Jankauskas.

Tačiau visai gali būti, kad jei Lietuva pasirinks paprasčiausią būdą atitikti parodos koncepciją, Milane padvelks agrarinės kultūros krašto tradicijomis. P.Matulionis sakė, kad ankstesnioji valdžia kūrė Lietuvos kaip inovatyvios valstybės įvaizdį, kuris turėtų vilioti investuotojus, bet gairės, kokia yra Lietuva, toli gražu neaiškios. Paklaustas, ar Milane negalima perimti kai kurių įvaidžio motyvų, kuriuos Lietuva pasitelkė pirmininkaudama ES Tarybai, P.Tamulionis sakė, kad niekas negalvojo apie išliekamąją pirmininkavimo ES Tarybai vertę ir naudą tolesnėje perspektyvoje.

"Nė negirdėjau, kad aukšto lygio vadovų susitikimas būtų vykęs Trakų pilyje. Juk tai paprasčiausia idėja, pirmoji, kuri ateina į galvą. Sukvieti žurnalistus ir pasaulis sužino, kad turime istoriją", – siūlė jis.

Galvos apie išliekamąją vertę

P.Tamulionio teigimu, kiek laiko Lietuvai reikės, kol sugalvos, ką ir kaip paruošti, priklauso nuo sumanymo – turės jis išliekamąją vertę ar ne. Lietų imituojančiam stendui pagaminti daug laiko nereikia, bet svarbiausia nenueiti lengviausiu keliu ir verčiau planuoti rimtesnį, išliekamąją vertę turintį, projektą.

"Vienai "Expo" parodai Lietuva sukūrė gana įdomų kosminį laivą, tačiau kur jis yra dabar, neaišku. Pinigai buvo išleisti, jis galėjo atsidurti prie Baltojo tilto, bet žinoma, parsigabenti atgal į Vilnių brangu. Todėl šį kartą iš anksto galima gaminti surenkamą objektą, turintį išliekamąją vertę, – galimus Lietuvos prisistatymo variantus svarstė P.Tamulionis. – Paprastai būna taip, kad Lietuva pagalvoja, ką gi turi, ir rodo, kaip moka kepti šakotį, kimšti dešras ar virti cepelinus. Tokiu atveju nereikia sukti galvos, bet atrodai kaip senove dvelkiantis karštas. Žinoma, kai įvaizdžio strategija nevykdoma, pykti dėl tokių sprendimų negali."

Kurs architekūros šedevrą

V.Mazuronis sakė, kad ruoštis parodai Lietuva pradės nuo statinio projektavimo ir skelbs atskirus konkursus jam įgyvendinti.

"Pasirašiau komisijos sutartį dėl konkurso, kas projektuos Lietuvos paviljoną Milane. Kai bus aiškus architektūrinio sprendimo laimėtojas, bus skelbiamas antras konkursas, kurio nugalėtojas darbus atliks pigiausiai. Anksčiau abu konkursai buvo skelbiami vienu metu, esą vykdytojai stengdavosi pigiau atlikti projektavimo ir statybos darbus, bet mano manymu, pigiau nepavykdavo", – komentavo V.Mazuronis.

Lietuvos ekspozicijos pasaulinėje parodoje "Expo 2015" generalinis komisaras R.Jankauskas patvirtino, kad komisijos nariai – Architektų sąjungos pirmininkas Gintautas Blažiūnas, Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, profesorius etnologas Libertas Klimka ir kiti ekspertai – jau aiškūs, beliko paskelbti konkursą.

Lietuva "Expo" parodose

Per pastarąsias keturias "Expo" parodas Lietuvos paviljoną aplankė 10 mln. žmonių: 6 mln. Kinijoje, 2 mln. Japonijoje, beveik po 1 mln. Ispanijoje ir Korėjoje.

Naujausioje "Expo" parodoje Pietų Korėjoje Lietuvos paviljonas gavo sidabro apdovanojimą.

Dalyvauti pasaulinėje parodoje 2000 m. Vokietijoje Lietuvai kainavo 20 mln. litų, 2005 m. Japonijoje – 10,6 mln. litų, 2010 m. Kinijoje – 11,2 mln. litų.

2012 m. Lietuva oficialiai 10 kartą dalyvavo "Expo" parodoje.

1900 m. "Expo" parodoje Paryžiuje buvo eksponuota tuo metu drausta lietuviška spauda.