KT vertinimu, Vidaus tarnybos nuostata, kad kaltu dėl bet kurio tyčinio nusikaltimo padarymo pripažintas asmuo niekada negali būti statutiniu valstybės tarnautoju – vidaus tarnybos sistemos pareigūnu, nepaiso konstitucinio proporcingumo principo.

Nutarime pažymima, kad negalima nustatyti didesnių konstitucinės teisės stoti į valstybės tarnybą ribojimų negu būtina valstybės tarnyboje einančių pareigas asmenų patikimumui užtikrinti.

Anot KT, ginčyto teisinio reguliavimo negalima pateisinti statutinės valstybės tarnybos ypatumais, nes juo paneigiama teisės stoti į tokią valstybės tarnybą esmė.

KT pažymi, kad draudimas galioja ne tik asmenims, padariusiems itin pavojingus nusikaltimus, be kita ko, Lietuvos valstybei ar valstybės tarnybai, bet ir visiems pripažintiems kaltais dėl bet kurio tyčinio nusikaltimo, neatsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą. 

Bylą dėl Vidaus tarnybos statuto nuostatos, ribojančios asmens teisę būti vidaus tarnybos pareigūnu, Konstitucinis Teismas nagrinėjo pagal individualų skundą.

Pareiškėjas į KT kreipėsi dėl statuto straipsnio, pagal kurį nesunkų tyčinį nusikaltimą padariusiam asmeniui neterminuotai ribojama teisė tapti vidaus tarnybos pareigūnu.

Pareiškėjas teigė, kad jo teisės buvo pažeistos Viešojo saugumo tarnybos vado įsakymu jį atleidus iš vidaus tarnybos kaip neatitinkantį nepriekaištingos reputacijos reikalavimo.

Vidaus tarnybos statuto straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo.

Į KT kreipęsis atleistas pareigūnas ginčijo skirtingas teisines pasekmes padarius nesunkų tyčinį ir neatsargų nusikaltimą. Pirmuoju atveju asmuo visam gyvenimui negalėjo tapti vidaus tarybos pareigūnu, o padarius neatsargų nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą tai leidžiama praėjus 5 metams nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas teigė, kad tarp nesunkų tyčinį nusikaltimą padariusio asmens ir neatsargų nusikaltimą padariusio asmens nėra tokių skirtumų, kad nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.

Tai jau penkta byla, kurią KT išnagrinėjo pagal individualų konstitucinį skundą.