„Vertinčiau tą situaciją kaip kriminalinį nusikaltimą, kaip vaiko pagrobimą. Tai, kad buvo pasirinkta išvežti vaiką į mums nedraugišką šalį, apsunkina, žinoma, tolesnį bandymą tiesiog atgauti mergaitę atgal. Bet institucijos dirba intensyviai ir tikai sieksime kažkokių sprendimų rasti“, – LRT radijui antradienį kalbėjo premjerė.

Kaip skelbė šalies tarnybos ir teisėsauga, vyras, paėmęs metų neturintį kūdikį iš mamos, sekmadienį valtimi perplaukė Skirvytės upę iki Rusijos ir buvo sulaikytas šios šalies pasieniečių. Rusija atsisako išduoti vaiką ir vyrą, nurodydama, kad šis be Lietuvos pilietybės turi ir Rusijos pilietybę.

I. Šimonytė sakė negalinti patvirtinti, kad vaiką pagrobęs vyras yra Rusijos pilietis.

Vyriausybės vadovė taip pat teigė neturinti priekaištų pasieniečių darbui ir atmeta kritiką dėl esą galbūt netinkamai saugomo pasienio su Rusija.

Mergaitės tėvas Algirdas Švanys. Scanpix, Klaipėdos universiteto botanikos sodo nuotr.

„Tačiau pasienio pareigūnai buvo vietoje labai greitai, mano žiniomis (...). Tas įsivaizdavimas sienos kiaurumo ar nekiaurumo – nežinau, kaip įsivaizduoja žmonės, kokia turėtų būti siena, kuri eina upe“, – sakė ji.

„Aš nežinau, ar tie žmonės, kuriems kyla tas klausimas, kaip jie įsivaizduoja, kad ta siena turėtų būti saugoma. Ar jie įsivaizduoja, kad upėje turėtų kas kažkiek metrų būti kažkokie pareigūnai Lietuvos sustatyti, ar pareigūnai turėjo šaudyti nuo kranto, ar turėjo pažeisti patys sieną ir rizikuoti patekti, tarkime, į Rusijos institucijų rankas ir tokiu būdu dar didesnę problemą sudaryti“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Ji sakė taip pat nenorinti detalizuoti Lietuvos galimybių derėtis su Rusija dėl kūdikio grąžinimo, nes tai apsunkintų procesą.

„Paprastai tokiais atvejais daug detalių viešumoje stengiamasi nepateikti, todėl kad tos detalės gali būti išnaudojamos prieš mūsų valstybę ir institucijas. Tai tikrai, darbas vyksta įvairių institucijų lygmeniu, ir kai tik bus ką pakomentuoti, be jokios abejonės, institucijos pakomentuos. Dabar svarbiausia nepakenkti procesui“, – sakė ji.

Savo ruožtu prezidento patarėja Asta Skaisgirytė teigė, kad pastarasis neteisėtas sienos su Rusija kirtimo atvejis rodo, jog Lietuva turi stiprinti jos saugumą.

„Tarpais, kaip atvejis su Kaliningradu, tai yra siena natūralia gamtine sąlyga, tai yra upe. Ten atlikti sienos stebėjimo darbus yra taip pat sudėtinga. Visa tai sako, jog tie pajėgumai kurie dabar yra mūsų pasienyje turi dar labiau būti sustiprinti. Žinoma, tokių atvejų kaip nelegalus sienos kirtimas turi nebelikti“, – Žinių radijui sakė prezidento patarėja.

Vertinčiau tą situaciją kaip kriminalinį nusikaltimą, kaip vaiko pagrobimą. Tai, kad buvo pasirinkta išvežti vaiką į mums nedraugišką šalį, apsunkina, žinoma, tolesnį bandymą tiesiog atgauti mergaitę atgal.

„Vyro su vaikučiu pabėgimo atveju tai buvo nelegalus sienos kirtimas, jis perplaukė valtimi tą upę, šitokie atvejai netoleruotini, juos reikia užkardyti, o kad liktų apskritai praėjimas kažkoks, kuris gali būti naudojamas išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, humanitariniais pagalbos atvejais, šitas dar kol nėra akivaizdaus pavojaus, turėtų veikti“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

Ji taip pat teigė, kad fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija ir sienos stebėjimo infrastruktūra davė rezultatų, tačiau ragino stiprinti ir žvalgybinius pajėgumus.

„Ar tai pakankama, klausimas išlieka, nes siena su Baltarusija yra labai ilga, tarpais ta siena sudėtinga, nes eina per mišką, per pelkes“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.