Kiek reikia savanorių ir ką konkrečiai jie darys? – žurnalistai klausė Lietuvos raudonojo kryžiaus atstovės Žydronės Rukšytės.

„Šiuo metu išplatinome Alytaus regiono žmonėms, kad lauktumėme jų prisijungiant, todėl, kad Raudonasis kryžius dirba su migrantais visuose taškuose, kur jie yra arba sulaikomi, arba apgyvendinami. Vilniaus regione problemos su savanoriais nėra. Bet, kai srautai didėja, atvykę žmonės yra iškeliami į mažesnius miestus ir priimami savivaldybių, būtent mažesniuose  miestuose mums reikės savanorių pagalbos. Šiuo metu ieškome Alytuje ir Alytaus apskrityje – tai ir Druskininkai, ir Varėna, ir kiti taškai“, – detalizavo pašnekovė.

– Ką savanoriai veiks? Kokia konkreti pagalba?

– Mūsų tikslas yra atliepti pagrindinius žmogiškumo principus ir tuos poreikius, kurie yra elementarūs. Tai, visų pirma, informacija, kad kai žmonės atvyksta, jie būtų informuojami, koks jų statusas, kokios tolesnės procedūros, kiek truks karantinas ir taip toliau. Nes informacijos trūkumas gali pavirsti į kažkokius kitus padarinius. Kitas dalykas yra humanitariniai elementarūs poreikiai – higienos priemonės – dantų pasta, dantų šepetukas ir taip toliau. Mūsų savanoriai surenka šituos pagrindinius poreikius iš atvykusių žmonių ir po to kartu su mūsų darbuotojais stengiasi atliepti pagrindinius ypač pažeidžiamų žmonių humanitarinius poreikius.

– Ar jūs norite pasakyti, kad Lietuvos valstybė, kurioje migrantai atsiduria, nesuteikia šitų dalykų, apie kuriuos jūs kalbate – informacijos ir elementarių higienos priemonių, kad žmonės jaustųsi kaip žmonės?

– Situacija vystosi labai greitai ir galimai valstybė geba reaguoti šiek tiek lėčiau negu privatūs asmenys arba organizacijos.

– Kai jūs nuvažiuojate į kokį nors kaimą, ten, kur yra atvežti migrantai, tai jie neturi dantų šepetukų?

– Tikrai yra situacijų, kad neturi dantų šepetukų, yra situacijų, kai ateina basi, yra situacijų, kai ateina žmogus, sergantis diabetu, ir turi insulino dozę tik vienai parai, o, tarkime, tai įvyksta penktadienį ar šeštadienį ir savaitgaliui jis lieka su vaistais vienai dienai – yra tikrai įvairių situacijų.

– Kaip jūs jas sprendžiate?

– Visų pirma, mes gauname informaciją iš pasienio punktų bei užkardų, jeigu sulaiko žmones, akivaizdžiai paaiškėja tokie trūkumai. Po to mūsų darbuotojai ir savanoriai reaguoja į tas vietas, kur žmonės yra apgyvendinami. Alytuje jau dirba mūsų savanoriai, taip pat mūsų savanoriai dirba ir kituose priėmimo punktuose – Pabradėje, Medininkuose. Kol žmonės yra karantine, tai net ir fiziškai jie negalėtų nueiti ir nusipirkti dantų šepetuko. Tai mes padedame atliepti bent jau pagrindinius poreikius.

– Nepanašu, kad migrantų problema baigsis artimiausiais mėnesiais. Tai gali užtrukti ne vieną mėnesį ir galbūt dar ilgiau. Kaip manote, kaip ilgai Raudonasis kryžius dar galės padėti arba rūpintis tais elementariais poreikiais, ir kada jau viską turėtų perimti valstybė?

– Raudonasis kryžius visada reaguoja į tokias situacijas, kur reikia greitos pagalbos tiek valstybei, tiek pažeidžiamiems žmonėms. Tuo metu, kai matome, kad mūsų pagalbos jau nereikia, mes atsitraukiame. Kalbant apie savanorius, tuos, kurie dabar dalyvauja šitoje srityje – padedant migrantams, tai nemaža dalis jų prieš tai dirbo ligoninėse, po to vakcinacijos centruose, o dabar reaguoja į šitą situaciją. Mūsų tikslas – padėti tiek, kiek reikia, ir kai nebereikia, eiti prie tų dalykų, kurie tuo metu svarbesni.

– Kaip manote, kiek dar reikės jūsų pagalbos – ar apie mėnesį, kol Vyriausybė supras, ką reikia daryti, kai jie šituos migrantus pamato, ar čia kalbama apie metus, pusmetį ir panašiai?

– Dabar mes tokių horizontų negalime nupiešti, nes situacija visiems yra sunkiai prognozuojama – tiek valstybės institucijoms, tiek nevyriausybinėms organizacijoms, tai kol reikia, esame čia.

– Panašu, kad informacijos reikia ne tik migrantams, bet ir šokiruotiems vietiniams gyventojams. Ar Raudonasis kryžius gali suteikti ir tokią pagalbą – informuoti vietinius gyventojus, kurių gyvenvietėse ar kaimuose dabar yra laikinai apgyvendinti migrantai?

– Mes tikrai esame atviri kalbėdami su savivaldybėmis ir jos į mus kreipiasi. Savivaldybės kreipiasi į Raudonąjį kryžių dėl kai kurių problemų, kurias turi spręsti savo vietoje. Ekspertiniais patarimais ar informacija visada galime padėti suteikiant daugiau informacijos, paruošiant kažkokią informaciją, kuri reikalinga ir vietiniams gyventojams ar užsieniečiams.