„Stebime informacinę aplinką, žiūrime, kaip ji kinta, kokios žinutės pasirodo apie Lietuvą. Mūsų akcentas – priešiški šaltiniai. Jie siekia pavaizduoti Lietuvą kaip priešišką ir nedemokratinę valstybę, kaip keliančią grėsmę Rusijai ir Baltarusijai valstybę, akcentuoja, kad Lietuva skatina NATO įsitraukti į konfliktą su Rusija“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikas Konstantinas Rečkovas.
Siekiama priešinti lietuvius su ukrainiečiais.
„Teigiama, kad pagalba Ukrainai yra pagalba naciams“, – pasakojo K. Rečkovas.
Vakarų žvalgybos duomenimis, po invazijos į Ukrainą Kremlius davė nurodymą kurstyti neapykantą prieš Ukrainos karo pabėgėlius.
„Taip pat sakoma, kad Lietuvos žmonės nukenčia, nes pinigai, kurie galėtų būti skiriami socialinėms reikmėms, yra skiriami Ukrainai“, – tęsė K. Rečkovas.
Jeigu anksčiau Rusijos propagandoje pastebėdavome daugiau įtikinėjimo, tai dabar galima pastebėti daugiau gąsdinimo potencialiu kariniu konfliktu.
Dar vienas Rusijos propagandos naratyvas – esą Lietuva organizuoja Kaliningrado blokadą, todėl rusams neva teks siųsti pajėgas sausumos koridoriui užtikrinti.
„Tendencija kinta. Jeigu anksčiau Rusijos propagandoje pastebėdavome daugiau įtikinėjimo, tai dabar galima pastebėti daugiau gąsdinimo potencialiu kariniu konfliktu“, – teigė K. Rečkovas.
Rusijai užpuolus Ukrainą informacinis karas prieš Lietuvą suintensyvėjo.
„Toliau dėmesys grįžta į mūsų auditoriją ir tai reikalauja papildomo dėmesio šiems priešiškiems šaltiniams“, – pasakojo K. Rečkovas.
Bet Lietuva informaciniame kare su Rusija stringa.
„Užsienio dezinformacijos šaltiniai naudojasi mūsų demokratija. Sakyčiau, jog išvada peršasi viena“, – kalbėjo Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuvoje uždraustas propagandinės rusų ir baltarusių televizijos. Tačiau sunkiai sekasi blokuoti propagandinius portalus dėl daugybės priežasčių. Visų pirma, užblokavus vieną, iš karto atidaromas naujas beveik tokiu pačiu adresu.
„Tai yra panašu į kovą su devyngalviu slibinu“, – tęsė G. Ramanauskaitė.
Nustačius dezinformaciją, interneto portalą galima stabdyti trims paroms. Ilgesniam uždraudimui reikia teismo leidimo, tačiau ne visus prašymus teismai tenkina. Teismas neleido blokuoti propagandinio „Russia Today“ portalo, nes Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba pateikė ne visus reikalingus dokumentus.
„Teismas reikalauja argumentų, įrodymų, vertimų“, – teigė G. Ramanauskaitė.
Tarnyba neslepianti neturinti pakankamų pajėgumų tinkamai pasirengti byloms.
„Panašaus pobūdžio darbas yra naujas, tad galimi trukdžiai žinant, kad tarnyba neturi didelių pajėgumų“, – pasakojo G. Ramanauskaitė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Policija sako perspėjusi Seimą, kad Rusijai pradėjus ginkluotą plataus masto karą reikia daugiau įrankių informaciniam karui stabdyti.
„Seimui kaip variantą siūlėme, kad jeigu tai yra nepaprastoji padėtis, kad gal galima apsieiti be teismo, tačiau Seimas priėmė sprendimą, kad tai yra teismo grandis“, – kalbėjo Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Audrius Valeika.
Praėjus trims mėnesiams Seimas žada situaciją taisyti, kad be teismo leidimo propagandos kanalą galima būtų stabdyti ne trims paroms, o mėnesiui. Bet tą žadama pasiūlyti tik po kelių savaičių, kai bus svarstoma, ar pratęsti nepaprastąją padėtį.
„Galima būtų pakeisti tam tikras nuostatas ir siūlyti ilgesnį terminą. Aš matau, kad tos 72 valandos nėra pakankamos“, – kalbėjo Seimo narys (TS-LKD) Andrius Kupčinskas.
Dar prastesnė situacija su propaganda socialiniuose tinkluose.
„Socialiniai tinklai yra užsienio verslas, jie turi savas taisykles. Jei feisbukas dar suteikia grįžtamąjį ryšį kreipiantis į jį dėl dezinformacijos skelbimo, tai „YouTube“ iš viso nereaguoja“, – kalbėjo G. Ramanauskaitė.
Yra ir daugiau bėdų. Net kai Rusijos propagandą nurodoma blokuoti trims paroms, tą padaro ne visi interneto tiekėjai. Jų Lietuvoje – apie 80. Žurnalistų etikos kontrolieriaus tarnyba sako žinanti, kad ne visi tiekėjai blokuoja, bet neturinti pajėgumų tikrinti, kaip vykdomi privalomi nurodymai.
