„Šita pataisa suformuluota teisiškai klaidingai. Jei aš išėjusi į viešą erdvę sakysiu, kad Darbo partija naudojo juodą buhalteriją, jos nariai yra teisti, šita informacija bus tokia, kuri pažeidžia dalykinę reputaciją, nes dar kartą primena partijos bėdas ir ją žemina. Aš suprantu, kodėl šitaip suformuluota pataisa iššaukia tokią reakciją, nes visiems viešai kalbantiems, užčiaupiama burna kalbėti apie juridinius asmenis“, – pataisą aptariančio Seimo Kultūros komiteto posėdyje sakė L.Meškauskaitė.

Taip pat ji tvirtino, jog dabartinis teisinis reguliavimas sudaro galimybes žurnalistų etikos inspektoriui ginti juridinių asmenų dalykinę reputaciją.

Žurnalistų etikos inspektorė tuo tarpu komitete teigė, kad dabartiniame teisiniame reguliavime yra spraga, nes Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba negali konstatuoti dalykinės reputacijos pažeidimo, o skundų dėl juridinių asmenų reputacijos pažeidimų sulaukiama vis daugiau. Pasak inspektorės, pernai buvo gauti 27 tokie skundai, o šiemet – jau trylika.

Kartu inspektorė ramino, kad pataisa nesuvaržys žiniasklaidos laisvės: „Manau, kad sąžiningai ir atsakingai žiniasklaidai tikrai nėra ko baimintis, toks pažeidimas būtų konstatuojamas tik kraštutiniu atveju, jei sąmoningai, piktybiškai siekiama pažeminti dalykinę reputaciją“.

„Tarnybos požiūriu, Visuomenės informavimo įstatyme yra spraga, nes nėra nuostatos, draudžiančios skelbti juridinio asmens reputaciją pažeidžiančią reputaciją, šio straipsnio dalis siejama tik su fizinio asmens su garbės ir orumo įžeidimu“, – pabrėžė inspektorė.

Ji taip pat teigė, kad „dalykinės reputacijos pažeminimas ne menkesnis pažeidimas nei garbės ir orumo įžeidimas, todėl Visuomenės informavimo įstatymo požiūriu turi būti suvienodintos tiek fizinių, tiek juridinių asmenų teisės“. „Užpildžius spragą būtų efektyvi juridinių asmenų reputacijos gynyba žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje ne teisminiu keliu“, – sakė inspektorė.

Vilniaus universiteto profesorius, civilinės teisės ekspertas Valentinas Mikelėnas tvirtino, jog pataisa būtų perteklinė, nes „dabartinis teisinis reguliavimas deda lygybės ženklą tarp fizinio asmens garbės ir orumo ir juridinio asmens reputacijos“.

„Jei pažiūrėsime į Civilinį kodeksą, ten sakoma, kad juridinio asmens reputacija ginama lygiai taip pat kaip fizinio asmens garbė ir orumas. Tai mes eilinį kartą turime ne teisinio reguliavimo, o teisės taikymo ir aiškinimo problemą. Kai inspektorė sako, kad įstatyme yra spraga, jos tikrai nėra, čia yra aiškinimo dalykas“, – sakė V.Mikelėnas.

Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė tuo tarpu nuogąstavo, kad tokie Visuomenės informavimo pakeitimai Lietuvai reikštų žemesnę poziciją tradiciniame Pasaulio žiniasklaidos laisvės indekse, šiemet Lietuva jame nukrito viena pozicija į 36 vietą. Pasak ekspertų, riziką kelia menkas žiniasklaidos ekonominis pajėgumas ir stambiojo verslo interesai.

„Lietuva pasauliniame spaudos laisvės indekse nukrito dėl to, kad stambus verslas daro įtaką žiniasklaidai ir ji negali pakankamai užtikrinti verslo kritikos. Inspektorė kaip tik atvirkščiai, nori praplėsti savo gilias gindama juridinius asmenis, dar labiau sukeldama grėsmę šiam laisvės indeksui, kai žurnalistai turės labiau baimintis rašydami apie stambias verslo įmones ir jų įtaką visuomenės viešajam gyvenimui“, – sakė A.Žilinskienė.

Pasibaigus klausimo svarstymui Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis sakė, jog pataisų dabartinė versija negali būti teikiama Seimui ir siūlė žurnalistų etikos inspektorei pataisas koreguoti derinant su advokatūra, posėdyje dalyvavę teisininkai žadėjo padėti nemokamai.

„Tokiomis aplinkybėmis kaip komitetas negalime su šiuo projektu eiti toliau, kai sulauksime (naujo projekto) norėtųsi paprašyti turėti teisinį pagrindimą, kuris nekeltų abejonių teisinei visuomenei. Kaip pirmininkas nematau galimybės teikti projekto, mano prašymas inspektorei, kad jūs susitartumėt su advokatūra“, – sakė R.Karbauskis.

Visuomenės informavimo įstatymo pataisą, draudžiančią skelbti juridinio asmens dalykinę reputaciją pažeidžiančią dezinformaciją ar informaciją, registravo Seimo Kultūros komiteto nariai, tačiau jos pirminė iniciatorė – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.

Ji pataisą argumentuojama nepakankamu teisiniu juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo reguliavimu. Dabar įstatymas draudžia „platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą“, o komiteto narių siūlymu prie šios nuostatos būtų pridėta – „ar pažeidžiančią juridinio asmens dalykinę reputaciją.“

Žurnalistų etikos inspektorė teigia, jog teikti pataisas Seimo Kultūros komitetui paskatino kelerius pastaruosius metus matyta problema, kad įstatymais neapibrėžta atsakomybė dėl juridinio asmens reputacijos reputacijos pažeidimo.

Kai kurie teisininkai siūlomą pataisymą įvertino kaip nereikšmingą ar perteklinį.