Išeiviai laikosi pozicijos, kad asmuo turi teisę į Lietuvos pilietybę, jei ją turėjo tėvai, seneliai ar proseneliai, sako vienas iš Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) vadovų Jonas Prunskis.

„Oficiali Pasaulio lietuvių bendruomenės pozicija yra, kad asmuo, kuris gali įrodyti, kad arba jis, arba jo tėvai, seneliai ar proseneliai buvo Lietuvos piliečiai prieš rusų okupaciją, jis galėtų turėti tą teisę irgi, ir jo vaikai ir vaikaičiai“, - penktadienį spaudos konferencijoje Seime sakė komisijos pirmininkas nuo PLB J.Prunskis.

Šią savaitę parlamente posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija, tarp kitų, svarstė ir dvigubos pilietybės klausimą. Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos okupacijos laikotarpiu, ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems po nepriklausomybės atkūrimo.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad plačiau leisti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją, o tam reikalingas referendumas. Jame Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją balsavus daugiau kaip pusei visų rinkėjų. Šalies vadovai šią savaitę išsakė poziciją, jog reikia ruoštis referendumui dėl dvigubos pilietybės. Premjero ir Seimo pirmininkės vertinimu, jis galėtų vykti kartu su 2016 metų rinkimais.

Ketvirtadienį Seimas pradėjo svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamas Pilietybės įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įteisinti dvigubą pilietybę valstybei reikšmingai nusipelniusiems asmenims. Prezidentės teikiamos įstatymo pataisos sutapo su pradedamomis Lietuvos pilietybės naikinimo procedūromis žymiam lietuvių krepšininkui Žydrūnui Ilgauskui, kuris įgijo JAV pilietybę.

Pilietybės instituto liberalizavimo šalininkai teigia, kad dvigubą pilietybę būtina įteisinti, siekiant išlaikyti emigrantų ryšius su Lietuva ir atsižvelgiant į globalizacijos tendencijas.

Kritikai sako, kad piliečiai gali būti ištikimi tik vienai valstybei, ir baiminasi, kad užsienio pilietybių gali siekti tautinės mažumos, o tuo gali pasinaudoti Rusija.