Naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atliktos apklausos duomenimis, gegužę Darbo kodeksui sakė pritariantys 10 proc. respondentų, 45 proc. teigė nepritariantys, likusieji neturėjo tvirtos nuomonės.

BNS pristato svarbiausias naujoves ir naujojo kodekso nuostatas:

1. Daugiau darbo sutarčių variantų

Naujajame Darbo kodekse numatytos aštuonių rūšių darbo sutartys - neterminuotos, terminuotos, laikinojo darbo, pameistrystės, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams, sezoninio darbo. Abejojant dėl sutarčių sąlygų, jos bus aiškinamos darbuotojų naudai.

- Terminuotos darbo sutartys

Terminuotas darbo sutartis galima sudaryti tam tikram laikui. Maksimali jos trukmė - dveji metai tai pačiai funkcijai, ir penkeri metai - skirtingoms funkcijoms. Tokias sutartis galima sudaryti ir nuolatiniam darbui, tačiau jų negalės būti daugiau kaip 20 proc. visų darbdavio sudarytų sutarčių.

- Sezoninio darbo sutartys

Sezoninio darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams - ne ilgiau kaip aštuoniems mėnesiams

- Laikinojo darbo sutartys

Pagal tokias sutartis darbuotojas tam tikrą laiką dirbs laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens naudai ir būdamas jam pavaldus. Tokia sutartis gali būti terminuota ir neterminuota.

- Pameistrystės ir projektinio darbo sutartys

Pameistrystės darbo sutartimi žmogus darbo vietoje gali įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją ar kompetencijų. Pagal projektinio darbo sutartį žmogus dirbs konkrečiam projektui, savo nustatytu režimu darbovietėje arba už jos ribų.

- Darbo vietos dalijimosi ir darbo keliems darbdaviams sutartys

Darbo vietos dalijimosi sutartimi du darbuotojai galės susitarti su darbdaviu dėl vienos darbo vietos dalijimosi, neviršydami maksimaliosios darbo laiko normos vienam žmogui. Darbo keliems darbdaviams sutaryje gali būti nurodyti du ar daugiau darbdavių tai pačiai darbuotojo funkcijai atlikti.

2. Galimybė dirbti daugiau viršvalandžių

Maksimali viršvalandžių trukmė per metus padidinta nuo 120 iki 180 valandų, be to, kolektyvinėje sutartyje galima susitarti ir dėl ilgesnės jų trukmės. Per vieną savaitę galima dirbti ilgiau kaip 8 valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas raštu sutiktų dirbti iki 12 valandų. Darbuotojai per savaitę negalės dirbti ilgiau nei 60 valandų, įskaitant papildomą darbą ir viršvalandžius.

Už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip 1,5, poilsio dieną ar darbą naktį - 2, o švenčių dieną – 2,5 darbo užmokesčio.

Darbuotojo prašymu viršvalandžių laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų.

3. Paprastesnė ir pigesnė darbuotojo atleidimo tvarka

Darbdaviui numatyta daugiau galimybių atleisti darbuotojus, įskaitant ir greitą atleidimą per tris darbo dienas, mažėja išeitinių išmokų dydis, dalį jų perkeliant Ilgalaikių darbo išmokų fondui.

Darbo sutartis gali būti nutraukta šalių susitarimu, vienos iš šalių iniciatyva, darbdavio valia, taip pat nesant šalių valios. Darbo sutartis su nėščia darbuotoja ir iki kūdikiui sukaks 4 mėnesiai gali būti nutraukta tik šalių susitarimu, nėščiosios iniciatyva, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis.

Su vaikus iki trejų metų auginančiais darbuotojais sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės. Su nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose esančiais darbuotojais sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia.

- Trumpesni atleidimo terminai

Nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva (be darbuotojo kaltės), įspėjimo terminas sumažintas nuo 2 iki 1 mėnesio, o jeigu žmogus dirba trumpiau negu 1 metus – iki dviejų savaičių.

Įspėjimo terminas dvigubinamas darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip 5 metai, ir trigubinamas - auginantiems vaikus iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18-kos metų, taip pat neįgaliesiems ir darbuotojams, kuriems iki pensijos liko mažiau kaip dveji metai.

- Ilgesni darbdavio įspėjimo terminai

Nutraukiant darbo sutartį darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, darbdavys turi būti įspėtas prieš 20 kalendorinių dienų (iki šiol - prieš 14).

Esant svarbioms priežastims, pavyzdžiui, prastovų, laiku nemokamo darbo užmokesčio, ligos ar neįgalumo, darbdavio įspėjimo terminas yra 5 darbo dienos (iki šiol - 3).

- Mažesnės išeitinės išmokos

Nutraukiant darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, jam turi būti išmokėta dviejų, o dirbant trumpiau negu vienerius metus - pusės vidutinės algos išmoka.

Atleidžiant darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, išmoka siekia du, o dirbant trumpiau nei metus - pusę vidutinio darbo užmokesčio.

Daugiau kaip penkerius metus toje pačioje darbovietėje išdirbusiam darbuotojui, kuris per tris mėnesius nesusiras darbo, papildomą išmoką mokės Ilgalaikių darbo išmokų fondas. Nuo 5 iki 10 metų išdirbusiam darbuotojui bus išmokama vieno, nuo 10 iki 20 metų – dviejų, daugiau kaip 20 metų – trijų vidutinių darbo užmokesčių išmoka.

- Greitas darbuotojo atleidimas

Įteisinta galimybė žmogų atleisti labai greitai ir nenurodant priežasties, apie tai įspėjus prieš tris darbo dienas. Tokiems darbuotojams turi būti išmokama pusės metų darbo užmokesčio kompensacija.

4. Nauja atostogų skaičiavimo tvarka

Atostogos skaičiuojamas darbo, o ne kalendorinėmis dienomis, tačiau išlieka papildomos atostogos už ilgalaikį darbą toje pačioje darbovietėje, laisvadieniai vaikus auginantiems darbuotojams.

- Standartinės 20 darbo dienų atostogos

Darbuotojams suteikiama 20 ar 24 darbo dienų kasmetinės atostogos, priklausomai nuo to, ar dirbama 5, ar 6 darbo dienas per savaitę. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos.

- Ilgesnės atostogos nepilnamečiams, vienišiems tėvams, neįgaliesiems

Darbuotojams iki 18-kos metų, vieniems auginantiems vaiką iki 14-kos metų arba neįgalų vaiką iki 18-kos metų, ir neįgaliesiems suteikiamos 25 ar 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (priklausomai nuo darbo dienų per savaitę skaičiaus)

- Papildomos poilsio dienos auginantiems vaikus

Auginantiems neįgalų vaiką iki 18-kos metų arba du vaikus iki 12-kos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį, o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12-kos metų, – dvi dienos.

- Papildomos atostogos už ilgalaikį darbą

Darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje ir už ypatingą darbų pobūdį suteikiamos papildomos atostogos, jų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką ir toliau nustato Vyriausybė. Už 10 metų nepertraukiamojo darbo stažo turintiems darbuotojams skiriamos tris darbo dienos, kas penkerius vėlesnius metus – po vieną darbo dieną papildomų atostogų.

Ilgesnės trukmės atostogos gali būti nustatytos darbo ir kolektyvinėse sutartyse.

5. Stiprinamas Darbo tarybų vaidmuo

Darbo tarybos darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta įmonėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų. Jei darbovietėje yra veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip trečdalis visų darbovietės darbuotojų, darbo taryba bus nesudaroma, o jos įgaliojimus ir priskirtas funkcijas įgis profesinė sąjunga.

Darbo taryba atstovauja visiems darbuotojams informavimo, konsultavimo ir kitose procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą, teikia darbdaviui pasiūlymus dėl ekonominių, socialinių ir darbo klausimų, gali inicijuoti kolektyvinius darbo ginčus.

Darbo taryba sudaroma trejų metų kadencijai, atsižvelgiant į vidutinį darbuotojų skaičių, ją sudarys ne mažiau kaip trys ir ne daugiau kaip vienuolika narių. Kandidatus į darbo tarybos narius gali siūlyti rinkimų teisę turintys darbuotojai - turintys bent trijų nepertraukiamų mėnesių darbo santykius su darbdaviu.

6. Išplečiama Trišalė taryba

Naujame Darbo kodekse numatyta, kad Trišalė taryba sudaroma Vyriausybės nutarimu ketverių metų kadencijai iš 21 nario - po lygiai iš nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų organizacijų ir darbdavių organizacijų atstovų, Vyriausybės atstovų.

Trišalės tarybos atstovas negali eiti pareigų daugiau nei 2 kadencijas iš eilės.

Trišalės tarybos pirmininkas skiriamas šešiems mėnesiams iš Trišalės tarybos narių šalių susitarimu rotacijos principu.

7. Palankesnės sąlygos gauti nedarbo išmoką

Nuo liepos 1 dienos taip pat įsigaliojo Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisos, kuriomis gyventojams sudarytos geresnės sąlygos gauti nedarbo išmoką.

Pastoviojo nedarbo išmokos dalis nuo šios sudaro 30 proc. minimalios mėnesio algos (MMA) - dabar tai yra 114 eurų, o kintamoji išmokos dalis priklauso nuo buvusių asmens pajamų. Pirmuosius tris mėnesius kintamoji išmokos dalis sudaro 50 proc. gavėjo vidutinių mėnesio pajamų, 4–6 mėnesį – 40 proc., 7–9 mėnesį. – 30 procentų.

Nedarbo išmoka negali viršyti 75 proc. Statistikos departamento patvirtinto užpraeito ketvirčio vidutinio šalies darbo užmokesčio, todėl dabar maksimalus išmokos dydis yra apie 613 eurų.

Nedarbo draudimo išmokai gauti reikalingas 12 mėnesių darbo stažas turi būti įgyjamas per 30 mėnesių laikotarpį.