Plačiau apie tyrimą LNK žurnalistas kalbėjosi su vienu iš tyrimo autorių Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto mokslo darbuotoju Tomu Vaičiūnu.

„Tarptautinis vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas atliekamas 50-yje šalių unifikuota tyrimo struktūra, vertina penktų, septintų, devintų klasių mokinių rizikingos elgsenos paplitimą, šiuo konkrečiu atveju – alkoholio, klasikinio nikotino, elektroninių cigarečių ir kanapių vartojimą. Šiame kontekste prie atskirų rizikos veiksnių Lietuvos mokiniai savo elgsena nepasižymi sveikatai palankiais pasirinkimais ir yra vieni pirmaujančiųjų. Pavyzdžiui, vertinant klasikinio tabako vartojimą, penktadalis yra bandę vartoti ir dešimtadalis, arba 1 iš 10, šiuo metu vartoja klasikinio nikotino gaminius, tad Lietuva patenka į blogiausią rezultatą turinčių šalių dešimtuką. Kalbant apie alkoholio vartojimo paplitimą, matome, kad 40 proc. vaikų yra bandę vartoti alkoholinių gėrimų ir maždaug 1 iš 6 šiuo metu bent kartą per 30 dienų yra pavartojantis bet kokio alkoholinio gėrimo. Šiuo atžvilgiu Lietuva vėlgi yra tarp dešimties blogiausią rezultatą turinčių šalių. Na, o didžiausias iššūkis iš tikrųjų yra elektroninių cigarečių naudojimas. Matome, kad mūsų vaikų rizikinga elgsena tikrai kelia tam tikrą iššūkį ir verta paminėti, kad tarp 50 HBSC (angl. Health Behaviour in School-aged Children) šalių lietuviai, deja, yra pirmaujantys pagal šį rizikos veiksnį“, – kalbėjo mokslininkas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Prie kokių šalių tyrime esame pagal alkoholio, tabako gaminių vartojimą?

– Iš esmės pagal alkoholio ir klasikinių tabako gaminių vartojimą esame šalia Vidurio ir Rytų Europos šalių, taip pat Latvijos, Estijos. Estai, be abejo, turi šiek tiek geresnius rezultatus. Mes šalia Rumunijos, Moldovos ir Vidurio Europos šalių. Kalbant apie elektroninių cigarečių vartojimą, deja, kaip minėjau, esame vieni pirmaujančiųjų visose amžiaus kategorijose. Beje, labai svarbu ir gana įdomu, kad ypač ties elektroninių cigarečių vartojimu matome amžiaus gradiento svarbą, t. y. sulig vyresniu amžiumi vartojančiųjų procentinė dalis eksponentiškai didėja. Pavyzdžiui, penktoje klasėje elektroninių cigarečių pastoviųjų vartotojų dalis sudaro viso labo 7 proc., o devintoje klasėje turime daugiau kaip 35 proc. kasdien vartojančių elektronines cigaretes. Kaip minėjau, pagal šiuos rodiklius ir penktose, ir septintose, ir devintose klasėse mes esame pirmaujantys.

– Pagal tyrimą Lietuvoje skirtingų amžiaus grupių mergaitės ir merginos žalingas medžiagas renkasi dažniau negu vaikinai. Tai negirdėta tendencija. Kas nutiko? Kokios to priežastys?

Rūkantys moksleiviai net du tris kartus dažniau jaučiasi nelaimingi nei nerūkantys bendraamžiai. Tas pats matoma ir su alkoholio vartojimu.

– Taip, jūs visiškai teisus. Lietuvos mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimą vykdome daugiau kaip du dešimtmečius. Iki 2018 m. matėme tendenciją, kad vaikinai ir berniukai yra labiau linkę į rizikingą elgseną negu merginos. 2022 m. šie rodikliai beveik išsilygino ir merginos pradėjo, jeigu galima taip sakyti, vytis vaikinus pagal rizikingos elgsenos komponentę. Ypač vyresniame amžiuje rizikingos elgsenos paplitimas, tiek alkoholio, tiek nikotino gaminių vartojimas, (tarp merginų, – „Kauno diena“) iš esmės pasivijo berniukų arba berniukų rizikingos elgsenos rodikliai šiek tiek sumažėjo, merginų – šiek tiek padidėjo. To priežastys gali būti pačios įvairiausios, bet iš esmės tai tikriausiai labiau yra susiję su socialiniu-kultūriniu aspektu, tai tampa mados objektu, socialiniu reiškiniu ir lyties faktorius, ypač elektroninių cigarečių vartojime, tikriausiai yra labiau sąlygotas išorės veiksnių, nei lyties nulemtas komponentas.

– Kartu su šiuo tyrimu buvo pateiktas ir žalingų įpročių nevengiančių moksleivių savijautos vertinimas. Kaip rūkalai ar alkoholis paveikia jaunus žmones? Kokie yra patys didžiausi pavojai?

– Lietuvoje, stebėdami mūsų mokinių žalingus įpročius, pastebėjome, kad tie mokiniai, kuriems būdingesnė žalinga veikla, t. y. alkoholio, nikotino gaminių vartojimas, dažniau skundžiasi psichosomatiniais sutrikimais, tokiais kaip galvos, nugaros, skrandžio skausmai, dažniau pasireiškia galvos svaigimas, silpnumo jausmas. Pavyzdžiui, rūkantys moksleiviai net du tris kartus dažniau jaučiasi nelaimingi nei nerūkantys bendraamžiai. Tas pats matoma ir su alkoholio vartojimu. Dar labai svarbu pažymėti, kad žalingus įpročius pasirenkantys moksleiviai yra mažiau patenkinti savo gyvenimu ir labiau nepatenkinti savo sveikatos būkle, taigi galima sakyti, kad rizikinga elgsena lemia ne tik į sveikatą orientuotus neigiamus padarinius ir išeitis, bet iš tikrųjų ir tam tikrą psichoemocinę būseną ir savijautą.