LHMT duomenimis, vasarą didžiausias karštis buvo fiksuotas birželio 27–28, liepos 10–11, 16 ir rugpjūčio 25, 30 dienomis.

Vidutiniškai Lietuvoje šiemet buvo 8 dienos, kai buvo stebimas pavojingas meteorologinis reiškinys – karštis, kuomet maksimali dienos oro temperatūra pakyla iki 30 °C.

Labiausiai karščiai kankino pietinius šalies rajonus: Druskininkuose, Marcinkonių apylinkėse, Birštone, Alytuje, Marijampolėje, Kalvarijoje ir Lazdijuose stebėta net 13 ir daugiau karštų dienų.

Tuo metu mažiausiai karštų dienų buvo Nidoje, Laukuvoje ir Dūkšte – vos po vieną. Taip pat dalyje vakarinių ir šiaurės rytinių rajonų (iki 4–5 dienų).

LHMT iliustracija.

Daugiausia vėsių dienų užfiksuota vakariniuose rajonuose ir Žemaičių aukštumos apylinkėse: Telšiuose buvo 22, Laukuvoje (Šilalės r.) – 21, Klaipėdoje – 20 dienų. Mažeikiuose, Kretingoje, Plungėje ir Rietave užfiksuota po 19 dienų, o Skuode ir Vėžaičiuose (Klaipėdos r.) – po 18 dienų.

Tarnyba pažymi, kad šiemet taip pat buvo stebima daug tropinių naktų pajūrio ruože ir pietiniuose rajonuose. Iš 59 stočių 29-ose neužfiksuota nė viena tropinė naktis. Na, o daugiausia karštų naktų pasitaikė Alytuje (3), Švenčionyse (3), Lazdijuose (4), Nidoje (7) ir Ventės rage (7).

LHMT skaičiuoja, kad 2022 metais karštų dienų Vilniuje buvo net 16, Kaune – 13, o Klaipėdoje – 11. 2023 metais Vilniuje ir Kaune jų buvo po 7, Klaipėdoje – 4. Taigi, šiemet karštų dienų buvo daugiau nei 2023 m.