Palaikai, sudėti į tris juodas dėžes, apjuostas JAV vėliavomis, Garbės sargybos kuopos karių buvo išnešti iš Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, kur buvo saugomi.

Pagarbą žuvusiems JAV kariams atidavė ir JAV kariai, taip pat palaikus palaimino arkivyskupas Gintaras Grušas.

„Nuostabu, kad šie kariai keliauja namo. Norėjome parodyti tinkamą pagarbą už tai, ką jie padarė dėl savo tėvynės“, – BNS po ceremonijos sakė JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas.

„Europoje ir visame pasaulyje yra tūkstančiai dingusių JAV karių, todėl mes visuomet džiaugiamės, kad galime dirbti kartu su draugais, sąjungininkais tokiais kaip Lietuva, kad rastume jų palaikų buvimo vietas“, – pridūrė jis.

Karių palaikai šiuo metu vežami į JAV karinę bazę Vokietijoje, iš kur keliaus į Nebraskoje įsikūrusią karinę laboratoriją, kurioje bus atliekami DNR tyrimai, po to palaikai bus perduoti giminaičiams.

„Žinau, kad šių trijų karių tapatybės buvo identifikuotos, tačiau neviešiname jų, nes JAV vis dar reikia atlikti DNR tyrimus ir pirmiausia informuoti jų giminaičius“, – kalbėjo JAV ambasadorius.

Jo teigimu, šiuo metu JAV Gynybos departamento užduotis bus informuoti žuvusių karių giminaičius, kuriems laiškus žada išsiųsti ir pats Robertas S. Gilchristas.

Palaikai aptikti Macikuose

Trijų JAV karių palaikai šią vasarą buvo rasti šalia Šilutės, kur Antrojo pasaulinio karo metais veikė Macikų koncentracijos stovykla.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Jankauskas sako, kad tai – vadinamosios skraidančios tvirtovės B-17 įgulų nariai.

„Jie buvo „skaidančios tvirtovės“ B-17 įgulų nariai. Vienas, kiek žinau, buvo šaulys, kitas gal techninis darbuotojas, mechanikas, trečias lyg irgi šaulys. Visi šie bombonešiai dalyvavo bombarduojant Vokietiją ir jos sąjungininkų karinius objektus“, – BNS sakė mokslininkas.

Visi šie bombonešiai dalyvavo bombarduojant Vokietiją ir jos sąjungininkų karinius objektus.

Šių bombonešių užduotis buvo bombarduoti Vokietijos ir jos sąjungininkų karinius objektus.

Anot mokslininko, du kariai pateko į nacių rankas po to, kai jų bombonešis buvo pamuštas Vokietijoje ir jie turėjo iššokti su parašiutais, trečias belaisvis atgabentas į Macikų lagerį iš Adrijos jūros pakrantės.

„Jie buvo paimti į nelaisvę šiaurės Vokietijoje ir galiausiai atsidūrė Macikų koncentracijos stovykloje. Kitas bombonešis buvo pamuštas prie Adrijos jūros, jis avariniu būdu nusileido Juodkalnijos pakrantėje ir ten buvo paimtas į nelaisvę trečias karys. Tai buvo 1944 metų ankstyvas pavasaris“, – pasakojo R. Jankauskas.

Jis taip pat sakė, kad du kariai buvo nušauti, kitas mirė nuo ligos komplikacijų.

„Vienas iš jų mirė nuo difterijos komplikacijų, kitas buvo nušautas per daug uolaus sargybinio, kadangi išėjo iš barako 20 minučių anksčiau nei leidžiama išeiti – pasiėmė muilo, rankšluostį ir ėjo į prausyklą ir sargybinis jį nušovė, o trečias buvo nušautas, kai bandė pabėgti. Jie visi buvo apie 25 metų“, – teigė VU profesorius.

Pasak jo, kariai praktiškai identifikuoti, tačiau, pagal JAV taisykles ir teisės aktus, teisiškai jų tapatybės bus identifikuotos tik amerikiečių mokslininkų. Vilniaus universitete palaikai buvo saugomi apie tris savaites, kol buvo sutvarkyti jų išvežimo dokumentai.

Macikuose nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovykla veikė 1941-1944 metais, iš pradžių ji vadinosi „Stalag 331“, vėliau pervadinta į „Stalag 1C Heydekrug“, dar vėliau – į „Stalag Luft VI Heydekrug“.

Čia kalėjo Lenkijos, SSRS, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Belgijos, Australijos, Naujosios Zelandijos ir kitų sąjungininkų kariai. JAV karinės žvalgybos departamento duomenimis, stovykloje galėjo kalėti ne mažiau kaip 10 tūkst. žmonių.

2011 metais Armalėnų kaime, po Žaliosios gatvės kelio danga, buvo rasta daugybė nacistinės Vokietijos stovyklos karo belaisvių palaikų. Pernai atlikti archeologiniai tyrimai, kurių metu ekshumuota daugiau kaip 1 tūkst. žmonių palaikų.

Palaikai palaidoti šalia senųjų Macikų lagerių kapinių.

Vėliau Macikuose lagerį įkūrė sovietai, jame iki 1955 metų buvo kalinami Lietuvos piliečiai, tarp jų dvasininkai, kultūros ir švietimo sričių atstovai, partizanų rėmėjai, prievolių neįvykdę ūkininkai, pabėgusieji iš tremties, taip pat moterys bei lageryje gimę jų vaikai.

Daugelis Macikų lagerių aukų nuo patirtų kančių mirė ar buvo nužudytos – jų masinės kapavietės iki šiol atrandamos įvairiose Šilutės rajono vietose.